Parengta metodinė priemonė „Lytiškai plintančių infekcijų terminologijos žinynas“

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai parengė metodinę priemonę „Lytiškai plintančių infekcijų terminologijos žinynas“. Šiame leidinyje pateikiami terminai, kurie dažniausiai vartojami komunikuojant lytiškai plintančių infekcijų temomis, vedant seminarus, teikiant informaciją visuomenei, rengiant metodinę medžiagą, projektus. Tai specialistų parengta metodinė medžiaga, skirta visuomenės sveikatos ir kitų sektorių specialistams. Tik nedidelė dalis sąvokų, įtrauktų į šį leidinį, yra patvirtinta nacionaliniuose teisės aktuose. Rengiant šį žinyną remtasi nacionaliniais ir tarptautinių organizacijų dokumentais bei rekomendacijomis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) užsikrečiama visų rūšių lytinių santykių metu (vaginalinių, oralinių, analinių). Be to, LPI užsikrėtusi motina gali infekciją perduoti kūdikiui nėštumo, gimdymo metu. Besimptomis lytiškai plintančių infekcijų periodas yra laibai įvairus: nuo kelių dienų iki kelių mėnesių ir priklauso nuo konkretaus infekcijos sukėlėjo.

Pasak specialistų, LPI galima įtarti kai pasireiškia išskyros iš šlapimo takų ar lyties organų;  esant skausmingam, dažnesniam šlapinimuisi; esant baltoms apnašoms varpoje, makštyje ar burnoje, bėrimams  lyties organų ir kitose srityse; padidėjus kirkšnių limfmazgiams; esant skausmingumui kapšelyje, pilvo apačioje ar kai peršti, ar skauda išeinamosios angos srityje ir kiti simptomai. Anogenitalinės karpos dažniausiai atsiranda užsikrėtus žmogaus papilomos viruso infekcija. Užsikrėtus LPI gali skaudėti sąnarius.

Medikų teigimu, esminiai LPI prevencijos principai apima susilaikymą nuo lytinių santykių, t.y. abstinenciją. Tai – pats saugiausias būdas neužsikrėsti lytinių santykių keliu plintančiomis infekcijomis. Jo patikimumas – 100 procentų. Taip pat rekomenduojama atidėti pirmuosius lytinius santykius; patariama būti monogamiškais; vengti atsitiktinių lytinių partnerių; atsakingai rinktis partnerius; su naujais lytiniais partneriais visada naudoti apsaugos priemones (prezervatyvus) arba vengti lytinio kontakto kai pasikeičiama biologiniais skysčiais. Taip pat svarbu anksti diagnozuoti ir išgydyti LPI. Neskiepytiems, rekomenduojama pasiskiepyti nuo virusinių hepatitų B ir A, žmogaus papilomos viruso (ŽPV).

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, dažniausiai registruojama lytiškai plintanti infekcija – chlamidiozė, kuri negydoma gali tapti nevaisingumo priežastimi. Lietuvoje LPI dažniau registruojama tarp vyrų. Dauguma susirgusiųjų LPI – miestų gyventojai. Tai 20-34 metų amžiaus asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą. Dauguma LPI užsikrėtusių vyrų nurodė, kad turėjo 2-3 lytines partneres per pastaruosius vienerius metus, moterys – vieną; kaip infekcijos šaltinį vyrai dažniau nurodė atsitiktinį arba nežinomą asmenį, moterys – sutuoktinį ar sugyventinį bei pažįstamą asmenį.

Parsisiųsti metodinę priemonę „Lytiškai plintančių infekcijų terminologijos žinynas“ galima rasti ČIA.

Pranešimą parengė ULAC ŽIV/AIDS, LPI ir hepatitų priežiūros skyrius