Partneris būna it vaikas, negavęs saldainio. Kaip elgtis?

Foto: ohshineon.com

Klausimas: Susidūriau su šiokia tokia problema. Turiu vaikiną, kuris labai jautriai reguoja į įvairius dalykus. Pagrinde, tai yra tokie atvejai, kai mums neišeina susitikti, negalim kažkur nueiti, ar praleisti daugiau laiko. Kartais būna tokių dienų, kai yra per daug darbo, per daug planų ir visai nėra laiko tam skirti (į mėnesį daugiausiai pasitaiko viena užimtesnė savaitė). Šiaip visados matomės kiekvieną diena, bent dvi dienas per savaitę praleidžiame kartu daug laiko, tačiau jei aš atsisakau susitikti kitą dieną, nes turiu pilna darbų, prasideda isterijos, ašaros, sunku suprasti kas vyksta. Aš esu kiek šaltesniu jausmų žmogus, galbūt dėl to sunkiai suvokiu tokias situacijas, sunkiai galiu suprasti, kodėl kitas taip jaučiasi. Juk visiem pasitaiko dienų, kai net sau nėra laiko skirti.  Tokios reakcijos pasitaiko ir tuomet, kai kas nors nepavyksta kas susiję su santykiais, pasikeičia planai. Kartais tai primena vaiką, negavusio saldainio.. Labai norėčiau patarimo kaip elgtis tokiose situacijose, kai partneris taip jautriai sureguoja, o galbūt čia yra mano klaidų…

Iš anksto ačiū už atsakymą.
Ugnė (vardas pakeistas)

Klausimas: Sveika, Ugne, Tavo aprašyta situacija yra labai aktuali, ypač šių dienų gyvenime, kuomet daugelis žmonių yra pasinėrę į darbus ir įvairias veiklas, ir asmeniniam gyvenimui lieka mažiau laiko. Vis dėlto, kiekvienas žmogus turi teisę pats pasirinkti, kaip leisti savo laiką ir kuo būti užimtam. Žinoma, kai esi santykiuose, natūralu, kad partneriams tenka derintis vienas prie kito ir ieškoti maksimaliai abi puses tenkinančių sprendimų.

Jeigu partneris taip jautriai reaguoja, kai negalit abu susitikti, galbūt vertėtų pamąstyti, kodėl taip yra – ar jis tiesiog pavydi ir nepasitiki, ar jis pats neturi kuo užsiimti ir jam nuobodu būti vienam ir pan. Apie tai galima būtų pasikalbėti ir paklausti jo, kokios priežastys verčia jį taip jautriai reaguoti. Joks žmogus neturėtų riboti mūsų saviraiškos, jeigu mes užsiimame mums svarbia veikla. Jeigu abipusiai jausmai yra tikri, tai pirmiausia turėtų būti pagarba vienas kito norams ir poreikiams. Šiuo atveju Tavo noras, kaip suprantu, yra laisvai ir nevaržomai pačiai spręsti dėl savo dienotvarkės ir užimtumo, o draugo noras yra kasdien susitikti ir praleisti ypač daug laiko kartu. Galbūt pagelbėtų, jeigu kartu ramiai atsisėstumėt ir pabandytumėt pasišnekėti – išsakyk, kaip jautiesi, kai jis taip reaguoja ir pabandykit abu atrasti susitarimą, kuris tenkintų abu. Pavyzdžiui, sutarkit, kad tam tikras savaitės dienas tikrai leidžiate kartu (galbūt savaitgalio kažkurią dieną), o kitomis dienomis susitiksit pagal jūsų abiejų užimtumo galimybes. Galbūt jeigu išsakysi jam, jog tokios jo reakcijos ir (ne)tiesioginė kontrolė, ką turi daryti ir kaip dažnai su juo leisti laiką, tave verčia jaustis blogai ir santykių tai nestiprina, jis pradės mąstyti ne tik apie savo, bet ir apie Tavo poreikius.

Kaip bebūtų, atmink ir primink draugui, jog isterijos, kontrolė ir nurodinėjimas, kaip ir su kuo leisti laiką tikrai neliudija apie tikrus ir nuoširdžius jausmus, o tik tolina partnerius vieną nuo kito. Linkiu ramiai abiems pasikalbėti ir atrasti abu tenkinantį sprendimą.

Psichologė, lektorė Roza Joffė
El.p.: Roza.Joffe@fc.vdu.lt