Pasaulio medikai teigia, kad per anksti prasidedančios pamokos kenkia moksleivių sveikatai
Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva vėliau pradėti pamokas pirmą kartą nuskambėjo dar 2006 metais. Šis siūlymas yra paremtas įvairiose pasaulio valstybėse atliktais tyrimais bei medikų konsultacijomis.
Nors Lietuvoje tokių tyrimų nebuvo atlikta, tai, kad vėlesnis pamokų laikas turi teigiamos įtakos moksleivių sveikatai ir savijautai, įrodo užsienio patirtis. Londono akademija tapo pirmoji mokykla Didžiojoje Britanijoje pradedanti mokslą 10 val. ir jos mokiniai tapo budresni ir aktyvesni pamokose.
Minesotos (JAV) regioninio miego sutrikimų centro direktorius, daktaras Markas Mehould įsitikinęs, kad mokyklos daro viską, kad jose patogu būtų tik suaugusiems. Pasak mediko, nėra nė vienos priežasties, kuri verstų pamokas pradėti 8 val. ryto ar dar anksčiau.
„Mokyklos sukurtos švietimui. Tai reiškia, kad viskas kas susiję su mokykla turi padėti vaikams geriau įsisavinti žinias, o ne atvirkščiai“, – įsitikinęs žinomas JAV medikas.
Dar griežtesnės nuomonės laikosi Pitsburgo (JAV) medikas Ronaldas Dalis. Jo nuomone, per anksti prasidedančių pamokų žala vaikų organizmui – akivaizdi.
„Mes nežinome 1 ar 60 proc. suprastėja bendra moksleivio būklė. Tačiau faktas yra tai, kad miego trūkumas kenkia vaikų sveikatai“, – pabrėžia gydytojas.
Mineapolyje (JAV) pakeitus aukštųjų mokyklų pradžios laikus iš 7:15 į 8:40, mokinių mokymosi rezultatai pagerėjo kelis kartus, sumažėjo vėlavimas, pravaikštos.
Statistinių duomenų, kiek avarijų padaro neišsimiegoję gimnazistai Lietuvoje nėra, tačiau JAV, kur toks tyrimas buvo atliktas, gauti rezultatai šiurpina. Per metus iš 100 tūkst. eismo įvykių sukeltų neišsimiegojusių vairuotojų, net pusės kaltininkai būna vyresnių klasių moksleiviai.
Autorius: Gintaras Petronis
