Pasitenkinimas darbu
Tai didelio psichologijos mokslų atstovų susidomėjimo sulaukusi tyrinėjimų sritis. Vienas iš galimų tyrinėjimo būdų yra nagrinėti per motyvų, motyvacijos prizmę. Šiame straipsnyje vadovausimės nuostata, kad darbuotojo pasitenkinimas darbu yra itin glaudžiai susijęs su motyvacija, o patenkintas darbu asmuo yra motyvuotas kuo geriau atlikti jam pavestas užduotis.
Motyvuotų, lojalių, įsipareigojusių ir patenkintų darbu darbuotojų turėjimas teikia didelę naudą ne tik pačios įmonės įvaizdžiui, bet ir veiklos našumui, klientų ir suinteresuotųjų grupių pasitenkinimui (Matzler ir Renzl, 2007), nes:
1. Darbuotojų pasitenkinimas yra vienas iš pagrindinių įmonės veiklos rezultatus ir efektyvumą didinančių veiksnių.
2. Darbuotojų pasitenkinimas gerina paslaugų kokybę ir įmonės konkurencingumą.
3. Aukštesnis darbuotojų pasitenkinimo lygis lemia didesnį suinteresuotųjų šalių (klientų, darbuotojų, finansinių įmonių, vyriausybinių organizacijų ir kt.) pasitikėjimą.
Neretai nagrinėjant darbo vietos pasirinkimą susiduriama su motyvų svarstymu. Skirtingų asmenų motyvai gali būti įvairūs, tačiau galima rasti bendrų sankirtos taškų. Bendriausia prasme galima teigti, kad žmogus ateina dirbti į konkrečią organizaciją, nes jis to nori, tai yra, šį norėjimą formuoja poreikiai. Baršauskienės (2002) nuomone, žmogaus poreikiai – tai tokia individo jaučiama vidinė įtampa, kurią žmogus paprastai išreiškia mintimi „man reikia”. Suvoktas poreikis nusakomas noru.
Nors labai apibendrintai motyvas gali būti apibūdinamas kaip poreikių formuojamas reiškinys, reikia pastebėti, kad tai pakankamai sudėtingas darinys. Pasirengimą veikti, siekti tam tikro tikslo sąlygoja psichofiziologiniai vertinimo mechanizmai – kognityviniai, emociniai ir kitokie. Jie vertina tiek vidinius, tiek išorinius signalus. Taigi motyvo struktūra galėtų būti tokia: signalo priėmimas – įvertinimas – programa – paskata – tikslas – veiksmas. Ne vienas šios grandinės elementas, paimtas atskirai, negali būti pavadintas motyvu. Motyvas – visų šių elementų sąveika (Kasiulis, Barvydienė, 2001).
Jeigu motyvu akcentuojamas darbuotojo veiklos priežastingumas, tai jo vidiniai ir išoriniai formavimosi mechanizmai atspindimi sudėtingesniu dariniu, vadinamu motyvacija. Motyvacija apima veiksmus, kurie sužadina elgesį, norint pasiekti tikslą. Motyvacija nusako ir paaiškina, kodėl darbuotojai vienaip ar kitaip elgiasi, laikosi to elgesio arba jį pakeičia. Pasak Baršauskienės (2002), jeigu motyvas yra veiksmo ar veiklos vidinis skatulys, tai motyvacija yra daug sudėtingesnis reiškinys, tiek vidinis – asmenybinis, tiek išorinis – aplinkos, charakterizuojamas visais veiksmais, žadinančiais tikslingą elgesį.
Weinert (1992) darbo motyvacijos sąvoką aiškina, teigdamas, kad tai tiek asmens viduje, tiek jo išorėje glūdinčios energetinės jėgos, iššaukiančios su darbu susijusį elgesį ir nustatančios jo formą, kryptį, stiprumą ir trukmę. Darbinėje situacijoje žmogaus elgesys visada yra pirmame plane. Tačiau negalima sakyti, kad subjektyviai maža darbo motyvacija veda prie blogų darbo pasiekimų, nes darbo rezultatui įtaką daro įvairūs faktoriai.
Panašiai darbo motyvaciją apibrėžia ir Latham bei Pinder (2005). Jų nuomone, motyvaciją dirbti sudaro visuma veiksnių, kylančių tiek iš individo vidaus, tiek iš išorės. Šie veiksniai stimuliuoja darbinę veiklą ir nulemia veiklos formą, kryptingumą, intensyvumą ir stabilumą. Norint nustatyti darbuotojų darbo motyvacijos šaltinį – vidinį ar išorinį – reikia išsiaiškinti, kokių atlygių už darbą jie siekia (Furnham, 2005).
Taigi motyvacija suprantamas kaip vidinių ir išorinių veiksnių visuma, veikianti individus, jų pasitenkinimą ir padedanti įgyvendinti personalo ir organizacijos tikslus. Motyvacijos veiksnių pagalba galima sukelti, nukreipti ir palaikyti žmogaus elgesį. Tokiu atveju pasitenkinimas darbu yra motyvacinis profesinės veiklos veiksnys.
Rollinson (2005) pasitenkinimą darbu apibrėžia kaip malonią ir teigiamą emocinę būseną, kuri kyla iš darbuotojo patirties darbe. Rollinson pastebi, kad pasitenkinimas darbu yra platesnės sąvokos – prisirišimo prie darbo – sudedamoji dalis. Pastaroji sąvoka apima bendrą organizacijos vertinimą, pritarimą jos vertybėms, tikslams. Pastebima, kad patenkinti darbu darbuotojai pasižymi ir aukštesniu prisirišimo laipsniu.
Psichologas Dalius Milaševičius | psichologijosnamai.lt
Iliustracija: pexels.com