Pastoviai jam atleidžiu, bet jis to nebrangina, nes mano, kad visą laiką jo lauksiu

3 Responses

  1. Auksis parašė:

    Visiškai nesutinku su psichologės sprendimu. Aišku tai mano nuomonė ir aš nesu psichologas, bet jeigu jau vyksta tokie dalykai tai anksčiau ar vėliau Jūs vistiek jį paliksit. Iš patirties sakau- gdriau anksčiau. Patinka man vienas pasakymas „žmogžudys sėdėjęs cypėj ir paleistas į laisvę vistiek gali pradėt žudyt”. Siūlau LABAI gerai pasvarstyt ar jusiškis ” nusikaltėlis nežudys”. STIPRYBĖS

  2. Kristina parašė:

    Psichologas ir neturi nuspręsti už žmogų, ką jis turi padaryti. Jis tik padeda pamatyti galimus sprendimų būdus.

  3. simpl parašė:

    Klaidos nepadarete kad atleidote ir susitaikete. Klystate tik, kad atleidote ir susitaikete. Bet cia nera nieko nenormalaus. Tiesiog alteisti labai stengiamasi, bet sunkiai pavyksta. Kodel? Gal but todel,kad mergina per lengvai pasiekiama. Ir vaikinas puikiai ta supranta leidzia sau atsipalaiduoti be atsakomybes zinodamas, kad ir ka burbes, visviena su Juo pasiliks. Pakutena savimeile. Kilsteli saviverte. Paburbes ir praeis. Netgi pirmas iseina i atvira kova – nelaukdamas puola, kad smaginosi su kita. Ir nieko nepadarysi. Nera nei gailiuosi, nei atsiprasau. Tai viso labo sek sas. Jei vaikinas isties brangus, reiktu parodyti ryztinguma tegul pakovoja del merginos. Skaudes, bet daug kas paaiskes: ar jam reikalingas tik jusu pripazinimos jo, kaip tvirto vyro kokiu save laiko; ar tai tik paprastas isskaiciavimas pavalgyti, tureti stoga ir silta lova.
    Tiesiog nepriimti atgal ir tiek. Savaite, dvi. Jei sieks sugrizti – uzdrausti visas kitas panas. Arba isstatyti salyga – be ziedo negrizk – lai sukasi, pasikankina atstumtas – to dar nera buve! ta kiaule! kaip ji galejo!! Galejo ir antra karta sugebes, jei ieskos uzuojautos pas kita. Aisku, po kurio laiko galima nusisypsoti – kad be rozes ziedo sugrizti nevalia :)

    Tik ne maziau svarbu paklausti, kodel kai iskyla gresme finansiniam gerbuviui, susvyruoja vyriskas autoritetas, kai keiciasi darbas, darbine atmosfera, vadovybe, reikalavimai darbe – ieskoma ramybes kituose namuose? Ir seniau, ir kita karta. Siose sunkiose jam situacijose, nusilpus vidiniam pasitikejimui savimi itin reikalingas dukart didesnis demesys jo problemoms, slepiamam jauduliui, dukart didesnsis supratingumas, ir dukart stipresnis nei iprastai pritarimas jo ateities planams, net tada kai klysta nusiplanuodamas. Butent kad dukart.. Ar su tuo imanoma susitaikyti?
    Pasistenkite ismokti atpazinti, kada jis kremtasi nepakankamai ivertintas darbe, kada slepia savo nerima ir pergyvenimus – ir sekancio „karto” nebebus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *