Pilnatvė
Virš bedugnės pakibęs mėnulis. Jis apšviečia mane, seno miesto stogus ir primena perlą, o bedugnė, ji visai ne tokia, kaip mėnulis, ir man kažkodėl nepatinka, bet juk tai taip vaikiška…
Vienas niūrus, lietingas ir šaltas rytas šimto saulėtos vasaros dienų fone, vaiko juokas minioj susiraukusių… Ar kam rūpės ozono sluoksnis, biudžeto deficitas ar šokėjų finalas išnykus vienai ir gimus kitai visatai…
Pilnatviškas ir trykštantis gyvenimas priklauso ne nuo kūno sveikatos, ne nuo aplinkybių ir net gi ne nuo sėkmės, o nuo tobulo supratimo, nuo bendrystės ir vienovės su visu kuo.
Sapne, veidrodyje, vandenyje atsispindi pasaulis. Kad pašalintum sapną, užtenka pabusti. Kad pašalintum atspindį veidrodyje, užtenka nežiūrėti į jį. Kad pašalintum daiktus, užtenka ištuštinti juos talpinantį indą.
Viskas kas yra ir ko nėra, yra čia, o ne ten. Tobulas supratimas atsiranda ne pasišalinus iš pasaulio, ne jį užvaldžius, o pašalinus žinojimą apie jį, ištuštinus indą.
Žmogaus, kurio santykis teisingas, gyvenimas visuomet natūralus lyg kvėpavimas.
Jei tavo ryšys su pasauliu bus teisingas, jame atrasi savo džiaugsmą ir iš tavęs „plūs gyvojo vandens srovės”.
Nelaikyk to kas išeina, pasitik tai kas ateina.
Debesys plaukia ir paukščiai sklando dangaus tuštumoje.
Tuštumos dėka virsmai gali tęstis be galo…
(Guan Inzi)
Pagal: Senovės kinų išmintis. „Tūkstantis Li”, Vilnius: Gamta. 2005, 157 p.
Oswald Chambers. Viskas Jo šlovei. Apmąstymai kiekvienai dienai. Vilnius: Abigailė. 2011, 254 p.
Iliustracija: Nick Owuor (astro_nic) / Unsplash