Iš pradžių buvęs ypač geras ir švelnus, jis tapo psichologiniu smurtautoju
Komentaras: Norėčiau pasidalinti su Jumis savo išgyvenimais bei paprašyti patarimo. Problema susijusi su asmeniniais santykiais su draugu. Kartu esame apie pusantrų metų, gyvename kartu šiek tiek daugiau nei metus. Draugystės pradžioje viskas atrodė išties puiku. Maniau sutikusi būtent tokį žmogų, kokio man reikia. Tačiau laikui bėgant santykiai ir jo elgesys labai pasikeitė. Tuo pačiu manau pasikeičiau ir aš pati. Iš pradžių buvęs ypač geras ir švelnus, jis tapo tikrąja to žodžio prasme psichologiniu smurtautoju. Sako, kad myli mane ir, kad aš jam esu geriausia, bet kasdienybėje to nesimato. Gan dažnai iš jo girdžiu žeminančius žodžius, trūksta palaikymo, elementaraus švelnumo. Jaučiu, kaip jis moka manipuliuoti. Kai nepadarau to, ko jis nori, yra demonstruojamas didžiulis Nepasitekinimas. Susidaro įspūdis, kad gyvenu su visai kitu žmogumi. Baigiau universitetą, bet ir šį gyvenimo įvykį jis kritikuoja (universitetas prastas, diplomas gulės stalčiuje ir neatneš jokios naudos).
Jis kiekvienoje gyvenimo situacijoje stengiasi būti geresnis už visus, kritikuoja ne tik mane bet ir savo artimuosius. Susidaro įspūdis, kad santykiuose su manimi jis konkuruoja, kuris geresnis, kuris gyvenime daugiau pasieks. Atrodo, kad ir ką darau, jam niekas netinka, nieko nevertina. Jaučiu, kad jis vis labiau nori mane kontroliuoti, nori, kad viskas santykiuose vyktų pagal jį, mano poreikiai ir lūkesčiai pamiršti.
Iš pradžių stengiausi būti švelni, kai jis padarydavo „nekalbadienį” visada eidavau ir stengdavausi kalbėtis, aiškintis, kas vyksta, ko jam trūksta iš manęs, bet pokalbiai nelabai davė naudos. Noriu pagerinti santykius, bet atsitrenkiu tarsi į sieną. Jaučiuosi nesuprasta, neįvertinta, nemylima. Dėl kritikos strėlių praradau pasitikėjimą savimi.
Taip pat abu esame su gan skaudžia gyvenimo patirtimi. Mano abu tėvai yra mirę, jis – netekęs tėvo. Pasakojo, kad tėvas jo nemylėjo, engdavo, skriausdavo, todėl manau, kad tokį patį elgesį jis perėmė būtent iš tėvo. Jis yra geros širdies, visada visiems padedantis, darbštus, beveik negeriantis, nerūkantis, tačiau kaip vyras ganėtinai šaltas.Taip pat gan užsidaręs, viską labiau laikantis savyje. Manau, kad jis turi tam tikrų psichologinių problemų, kurios trukdo jam kurti gražius santykius. Be to, praeityje jis turėjo nenusisekusių santykių, jį paliko berods visos jo buvusios merginos…
Nežinau, ar aš galiu jam padėti, nes laikui bėgant pati tapau jam šalta, pikta, nepatenkinta, bandau pasakyti jam Argumentuotą kritiką, ką jis ne taip daro, kad santykiuose peržengia ribas, bandau pasakyti, kaip jaučiuosi. Esame buvę ant skyrybų slenksčio, tokiu atveju jis pasikeičia, pabūna švelnesnis, geresnis, bet toks elgesys netrunka net poros dienų… Po to vėl viskas iš pradžių.
Už savo elgesį prisiimu atsakomybę, galbūt pasakau jam per daug kritikos, galbūt per mažai palaikau, bandžiau būti ir švelni, ir griežta, kol viskas pasiekė tokią ribą, jog mąstau apie skyrybas. Galbūt mes netinkame vienas kitam, gal tai ženklai, kad laikas leidžiamas su netinkamu žmogumi, nes santykiai nebeteikia džiaugsmo.
Laura (vardas pakeistas)
Ačiū už atsakymą.
Komentaras: Labas, Laura,
Dėkoju už laišką ir džiaugiuosi, kad daliniesi sunkiais išgyvenimais, o nelaikai jų savyje uždariusi, tai labai svarbu sprendžiant problemas. Nors prašai patarimo, jo tikrai Tau neduosiu, bet pasistengsiu padėti susigaudyti jausmuose ir pačiai priimti sprendimą.
Perskaičius laišką matyti, kad santykiai su draugu tave iš tiesų labai slegia ir tai visiškai suprantama, nes esu tikra, kad niekam nepatiktų būti žeminamam ir nuvertinamam. Labai sunku būti su žmogumi, kuris nepastebi gražiųjų tavo pusių, pasiekimų, neįvertina pastangų, mato tik tamsias puses. Ilgą laiką būnant šalia tokių žmonių, iš tiesų gali pristigti pasitikėjimo savimi, motyvacijos dirbti ir mokytis.
Rašai, kad Tavo draugas nuolat stengiasi būti geresnis už kitus, konkuruoja, kritikuoja kitų elgesį, tai akivaizdu, kad jo paties savivertė labai žema, pažemindamas ar nuvertindamas kitą, jis pasijaučia vertingesnis, geresnis, tokiu būdu tarsi kompensuodamas silpną savivertę. Tokio jo elgesio jokiu būdu nepateisinu, yra kitų – sveikesnių būdų kaip sustiprinti pasitikėjimą savimi, tačiau jam niekas negalės padėti, kol jis pats to nenorės.
Minėjai, kad jūs abu nuo santykių pradžios pasikeitėt, o tai visiškai normalu, kadangi žmonės laikui bėgant tikrai dažnai keičiasi,kartais tobulėja, kartais regresuoja, tačiau kad ir kokie tie pokyčiai bebūtų, niekas nesuteikia teisės žeminti kitą.
Laiške rašai, kaip stengiesi įtikti savo draugui, bandai būti švelnesnė, klausi, ko jam trūksta, kas jam negerai, vis jam ir jam, o ar savimi Tu rūpiniesi? Ar esi sau švelni? Ar pati tenkini savo poreikius? Trumpai tariant, ar myli save? Nuoširdžiai sau atsakyk į šiuos klausimus. Jei atsakymai neigiami, pradėk jau dabar labiau mylėti save. Žinok, meilė sau – tai nesavimeilė, o pagarba sau. Mylėdama save, pamilsi ir gyvenimą.
Kad geriau suprastum, ko pati nori, pabandyk atlikti tokį vaizduotės pratimą: įsivaizduok, kad staiga įvyko stebuklas ir per vieną naktį tavo problema išsisprendė, sunkumų, apie kuriuos rašei, nebėra. Įsivaizduok, kad atsikeli iš po tokios stebuklingos nakties, bet dar nieko nežinai apie pokyčius, tačiau jauti, kad viskas kitaip. Pagalvok, iš ko suprastum, kad problema dingo, labai smulkiai apmąstyk viską, kokie požymiai rodytų, kad bėdos baigėsi (galbūt draugas už kažką pagyrė, paklausė tavo nuomonės ir pan., o galbūt Tu išsiskyrei ir gyveni viena, o gal šalia tavęs kitas žmogus ir pan.). Vaizduotėje išgyvenk kiekvieną tą malonią akimirką, įsiklausyk į savo jausmus, pagalvok, ką tą dieną darytum nuo pat ryto iki vakaro, ką veiktum, kur eitum, ką valgytum, kaip apsirengtum ir t. t., žodžiu įsivaizduok kiekvieną smulkią detalę kaip gyventum be problemos. Ir galiausiai pabandyk taip gyventi dabar, tuoj pat. Pvz., galbūt tokią dieną tu nusipirktum naują suknelę ir išlėktum kelioms dienoms prie jūros arba pas draugę, tai imk ir taip padaryk dabar. Kiekvienas mes esame laisvas rinktis. Šis pratimas išryškina tikruosius mūsų norus, padeda susivokti jausmuose ir galiausiai įgyvendinti savo svajones nepaisant kur ir su kuo esam.
Laiške daugiau pasakoji apie blogąsias draugo savybes, nors pamini ir keletą teigiamų. Pabandyk pati sau atsakyti, o kas dabar Tau labiausiai patinka jame, kuo jis tave žavi, kas apskritai Jus sieja? Koks Jūsų santykių pagrindas? Ar randi atsakymus į šiuos klausimus? Galbūt nebepastebi gražių momentų, tuomet pabandyk kurį laiką sukoncentruoti dėmesį į gražius dalykus. Surašyk ant popieriaus lapo visus teigiamus draugo asmenybės bruožus arba kurį laiką kasdien fiksuok bent po du dalykus draugo elgesyje, kurie tave pradžiugino. Galbūt toks pratimas padės įžvelgti pozityvių dalykų santykiuose ir taip sustiprins draugystę. Mintis būtinai užrašyk, tai veiks efektyviau.
Minėjai, kad laikui bėgant pati tapai šalta, pikta, nepatenkinta – tai normalu. O kaip kitaip galima jaustis, kai patiri pažeminimus, perdėtą kontrolę, kai neatliepiami tavo poreikiai ir svajonės?! Sakai bandai jam sakyti pastabas ir tai kaip jautiesi, labai teisingai elgiesi, kad bandai, tylint tikrai problemos nesisprendžia. Nutylėti jausmai niekur nedingsta, jie graužia mus iš vidaus ir po kurio laiko prasiveržia kaip ugnikalnis arba pasireiškia psichosomatiniais sutrikimai (galvos, nugaros ir kt. skausmais be medicininės priežasties). Tik išsakant jausmus draugui, svarbu tai daryti nekaltinant, kitaip sulauksi revanšo (pvz., vietoj kaltinančio „tu mane nervini ar liūdini“ geriau sakyti tai nuo savęs „man liūdna kai … arba aš nervinuosi kai…“). Labiau tikėtina, kad toks kalbėjimas nesukels draugo gynybos.
Kartais gali atrodyti, kad geriau patylėti dėl „šventos ramybės“ ir nereikšti savo nepasitenkinimo, bet ar tada „šventą ramybę“ jausi viduje? Tikriausiai, kad ne. Todėl tikrai verta kalbėti apie savo jausmus.
Nežinau ar padės mano iškelti klausimai Tau, tačiau svarbiausia – būk sąžininga su savimi ir mylėk save labai stipriai. Linkiu didžiausios sėkmės!
Psichologė Vaida Mačiulienė
El. p. vaida9alisauskaite@gmail.com
Foto: freestocks.org