Priklausomybė nuo lošimo0 (0)
© Doc. Dr. Aistė Diržytė
Vadybos ir psichologijos institutas
Ponas S. užėjo į gydytojo kabinetą, kad šis atliktų psichiatrinę teismo ekpertizę. Psichiatras negalėjo patikėti, kad žmogus, kuris vos prieš keletą metų buvo garsios įmonės savininkas ir gerbiamas visuomenės veikėjas, dabar yra visiškai nuskurdęs, netekęs šeimos ir įvykdęs žiaurų smurtinį nusikaltimą. Paklaustas, kaip visa tai įvyko, ponas S. papasakojo:
“Tai prasidėjo tuomet, kai mūsų valstijoje buvo įteisinti lošimo namai. Pamenu, ėjau namo iš darbo, ir pamačiau Kazino reklaminį stendą. Pamaniau, užeisiu trumpam. Apžiūrėjau tada visą salę: lošimo stalus, aparatus. Kitą dieną užėjau jau ilgesniam laikui. Galvojau, pabandysiu sužaisti – na, tik tarp kitko. Ir įsivaizduojate – laimėjau. Labai nedidelę pinigų sumą, bet laimėjau. O prie gretimo stalo žmogus laimėjo septynis šimtus tūkstančių dolerių! Tada atėjo mintis: juk man gyvenime sekasi – turiu įtakingą įmonę, puikią žmoną, du mielus vaikučius, – kodėl gi negalėčiau laimėti milijono?
Ir pamažu tapau nuolatiniu Kazino lankytoju…Turiu pripažinti, kad nesitikėjau, jog šitaip atsitiks… Atrodo, dariausi nevaldomas. Kiekvieną dieną po darbo eidavau į lošimo namus, ir grįždavau namo tik vėlai naktį. Žmona manęs nesuprato: manė, kad bendrauju su kita moterimi. Negi jai paaiškinsi, kad nori padaryti malonią staigmeną? Bet ji vis tiek mane dar mylėjo… Blogiausia, kad nebegalėdavau išsėdėti darbe – norėdavosi kuo greičiau bėgti į kazino. Žinot, tai savotiškas malonumas. Taigi pradėjau rečiau vaikščioti į darbą. Bet, nelaimei, ėmiau pralošinėti dideles pinigų sumas. Tada ėmiau tyliai vogti iš savo paties įmonės, na, tiesiog klastodavau dokumentus. Baigėsi bankrotu…
Šeimoje tapau kažkoks žiaurus, nuolat bardavausi ant vaikų. Sirginėjau depresija. Be to, kad nesinervinčiau, pradėjau gerti. Žmona prašė, kad kreipčiausi į gydytojus, bet paskui neištvėrė ir paliko mane – išvyko su vaikučiais gyventi pas savo tėvus. Pasakiau likimui: “Jei tu man šitaip, dabar aš būtinai turiu atsigriebti”. Deja, viskas vyko ne taip, kaip tikėjausi. Užstačiau namą, ir likau beveik ant gatvės. Nuolat lankydavo mintis apie savižudybę.
Vieną vakarą, kai jau buvau visiškai nuskurdęs ir prasiskolinęs, žaidžiau pokerį. Sėkmė lydėjo mane. Bet prie mūsų stalo atėjo toks plikis. Vaidino labai “kietą”. Ir įsivaizduojat, kiek besistengiau, jis susižėrė visus pinigus. Mano kantrybė išsisėmė. Eidamas pro barą, pažvelgiau į save veidrodyje. Pagalvojau: „Koks apgailėtinas mulkis”… Nebegalėjau tvardyti įtūžio – likau be skatiko, be namų, be šeimos… Kam aš reikalingas? Visi iš manęs juoksis. Tada atėjo mintis: “Nebeturiu, ką prarasti. Paseksiu tą plikį su pinigais. Bus jam “kietą” vaidinti – išlupsiu piniginę iš kišenės ir pabėgsiu”… Gavosi taip, kad jį užmušiau. Netyčia, aš nenorėjau… Daktare, aš nenorėjau sužlugdyti savo gyvenimo!”
Kompulsyvus lošimas
Daugelyje šalių, kuriose įteisinta lošimo namų veikla, teismo medicinos ekspertai panašių į aprašytąją istorijų išgirsta ne vieną ir ne dvi, bet virš tūkstanties per metus. Remdamiesi tarptautine ligų klasifikacija, byloje jie įrašo diagnozę: patologinis/ kompulsyvus lošimas. Nors šiems asmenims paskiriamas gydymo kursas, jie neatleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvoje tokių atvejų, kai baudžiamojon atsakomybėn patraukiami kompulsyvūs lošėjai, užregistruota dar palyginti nedaug. Visgi daugelis žmonių tapo vadinamaisiais kompulsyviais arba probleminiais lošėjais tik įteisinus lošimo namus. Amerikos psichiatrų sąjungos apibūdinimu, kompulsyvus lošimas – tai “potraukių (impulsų) kontrolės sutrikimas, kuris gali būti diagnozuotas ir turi būti gydomas”. Kompulsyvus lošimas yra trečias pagal dažnumą iš žalingų įpročių Jungtinėse Valstijose (po alkoholizmo ir narkomanijos).
Lošimo namų legalizavimo pasekmės
Jungtinėse Amerikos valstijose legalūs lošimo namai plito labai sparčiai. 1988 metais jų buvo tik dviejose valstijose, 1996 –iais – jau dvidešimt trijose. Valstijoms jie iš pradžių atrodė gana pelningi ekonomine prasme – kiekvienais metais valstybės biudžetą papildydavo šimtais milijonų dolerių. Ilgainiui pasirodė, jog neigiamos pasekmės kur kas didesnės už teigiamas. Pavyzdžiu galėtų būti Floridos valstijos valdžios 1994 metų ataskaita: nors pajamos iš legalizuotos lošimo namų veiklos siektų septynis šimtus milijonų dolerių, išlaidos dėl išaugusio nusikalstamumo ir kitų rūpesčių, susijusių su lošimu, viršytų du milijardus dolerių! “Viltis pakelti krašto ekonomiką iš įteisintų lošimo namų mokesčių dažniausiai nepasiteisina”, – teigia ekonomikos profesorius iš Illinojaus universiteto E. L. Grinolsas. – “Ekonominiai rezultatai valstybei dažniausiai būna mažesni, negu tikėtasi, daug lėšų reikia išleisti įveikiant nusikalstamumą ir kitas socialines problemas, kurias sukelia lošimas”. Užsienio valstybėse atlikti tyrimai rodo, kad lošimo namų įteisinimas gali sukelti daug skaudžių padarinių – ne tik išaugusį nusikalstamumą, bet ir padidėjusį savižudybių, skyrybų ir smurto prieš vaikus, depresijos, alkoholizmo, kompulsyvaus lošimo paplitimą.
Nusikalstamumo plitimas
Lošimo namų įteisinimas tiesiogiai susijęs su išaugusiu nusikalstamumu: vagystėmis, išprievartavimais, prostitucija. Moksliniai tyrimai rodo, kad daugelyje vietovių, įteisinus lošimo namus, nusikalstamumas dramatiškai padidėja. Pavyzdžiui, Kolorado valstijoje, Cripple Creek mieste, kai buvo legalizuoti lošimo namai, policijos iškvietimų padažnėjo nuo 40 per mėnesį iki 45 per dieną. Panašiai vyko ir Deadwood mieste, Pietinėje Dakotoje: per tris metus nuo lošimo namų įteisinimo nusikaltimų padaugėjo nuo 1 259 iki 3 295 per metus. 1988- siais Nevadoje, Laughlin mieste (kuriame yra tik 6 000 gyventojų!), 1228 iš 2198 policijos kvietimų buvo iš lošimo namų. Atsižvelgdamas į gausius nusikalstamumo pavyzdžius, Floridos teisėtvarkos departamentas 1995 metais paskelbė sprendimą prieš lošimo namų veiklą, kadangi “kazino klestėjimas lemtų, jog daugiau floridiečių ir svečių būtų apvagiami, prievartaujami, sužeidžiami”.
Savižudybės
Priklausomybė nuo lošimo tiesiogiai susijusi su savižudybės rizika – tokią išvadą 1997-siais paskelbė Kalifornijos universiteto mokslininkai, vadovaujami dr.D.P.Phillips. Jie pateikė išvadą, kad lošėjai ar su jais susijusieji yra labiau linkę į savižudybes; be to, mirtingumas nuo savižudybių didesnis tuose rajonuose, kuriuose labiau paplitę azartiniai žaidimai. Pavyzdžiui, Las Vege, kuris yra Jungtinių Valstijų azartinių žaidimų centras, įvyksta ir daugiausia savižudybių JAV. Legalizavus lošimo namų veiklą, savižudybių padaugėjo ne tik tarp Las Vego gyventojų, bet ir tarp svečių. Iš šimto mirusiųjų svetimame krašte paprastai dėl savižudybės miršta tik vienas, o Las Vege – net keturi penki. Panašiai yra Atlantik Sityje ir Reno. Beje, savižudybių skaičius šiose vietovėse ėmė didėti tik po to, kai buvo atidaryti lošimo namai.
Skyrybos ir smurtas prieš vaikus
Priklausomybė nuo lošimo susijusi su didesniu skyrybų ir smurto prieš vaikus atvejų skaičiumi. Dar 1989 metais mokslininkai H. R. Lesieur ir J. Rotschild paskelbė išvadą, kad kompulsyvus lošimas sukelia šeimose daugiau rūpesčių, nei alkoholizmas. Lošėjų vaikai patiria ypatingai daug smurto, nes dideles pinigų sumas pralošinėjantis tėtis ar mama dažnai nebevaldo savo nusivylimo ir pykčio. Lošėjų vaikų gyvenimas – labai liūdna “aukų aukų” tikrovė, kurioje nėra nei emocinio saugumo, nei saugumo dėl ateities – vieną dieną visas šeimos turtas gali būti visiškai išvaistytas, ir gali tekti eiti elgetauti arba drauge su tėvais įsikurti kur nors savartyne už miesto.
Depresija ir alkoholizmas
Priklausomybė nuo lošimo susijusi su depresijos ir alkoholizmo plitimu. 1992- 1996 metais Minesotos mokslininkai ištyrė 1394 asmenis, kuriems buvo diagnozuotas kompulsyvus lošimas. 944 iš jų gydėsi pagal Minesotos programą. Pasirodė, kad daugiau kaip trečdaliui lošėjų buvo būdinga priklausomybė nuo alkoholio, o net penkiasdešimčiai procentų – koegzistuojantis psichinis sutrikimas, dažniausiai depresija. Tirti asmenys nesirgo alkoholizmu ar nesiskundė depresija, kol netapo probleminiais lošėjais. Beje, 94 procentai lošėjų teigė dėl lošimo patyrę rimtų finansinių problemų, ir tai juos smarkiai pastūmėjo į neviltį.
Kas paskatina lošti ir kaip sustoti?
Dar 1993 metais Kanadoje atlikti tyrimai parodė, kad virš dviejų trečdalių (71%) mėgstančiųjų azartinius žaidimus lošia pirmiausia dėl galimybės laimėti pinigų. Kompulsyviu lošimu greičiausiai suserga jauni ir vidutinio amžiaus vyrai, nepatenkinti savo ekonomine padėtimi. Massachusetts-Amherst universiteto profesorius R. Goodman teigia, kad vienas kompulsyvus lošėjas per metus valstybei kainuoja 13 200 dolerių. “Geriausias kelias į pasveikimą nuo lošimo – sunkus darbas, ir mes primygtinai patariame sugrįžti į darbą žmonėms, norintiems pradėti gyvenimą iš naujo”, – teigia Minesotos specialistai. “Daugelis mūsų nenori pripažinti, kad esame ligoniai. Šia liga serga tūkstančiai žmonių. Esame bejėgiai prieš ją, bet turime ją pripažinti, norėti pasitaisyti ir tikėti Aukštesniąja galia. Jei nesustosime, mūsų laukia kalėjimas, psichinė liga arba mirtis”,- tai žodžiai iš Dvylikos žingsnių programos, kurios laikosi Anoniminiai Lošėjai, susibūrę priklausomybių nuo lošimo gydymo centruose. Tokių centrų, kuriuose gydomasi nuo lošimo, Amerikoje yra apie tris šimtus. Lietuvoje kompulsyvūs lošėjai, apsisprendę atsisakyti priklausomybės, taip pat gali kreiptis į Anoniminių Lošėjų bendruomenes – www.anoniminiailosejai.lt, www.nebenoriu-losti.lt.
© Doc. Dr. Aistė Diržytė
Vadybos ir psichologijos institutas