Prisiskaitė meilės romanų ir nesąmoningai kelia labai aukštus kriterijus pretendentams

0 (0)

Klausimas:

Laba diena,

turiu draugę, jai dvidešimt aštuoneri. Ji vyriausia dukra iš labai darnios, daugiavaikės praktikuojančių katalikų šeimos. Baigė universitetą, dirba pagal specialybę. Vienu žodžiu – gera mergaitė. Ji labai šiltas, simpatiškas, geranoriškas, bendraujantis žmogus. Tiesa, turi keletą kompleksėlių (bet kas gi jų neturi?) dėl dešimties papildomų kilogramų, kurių galėtų ir nebūti. Žvelgiant iš šalies, nėra jokių rimtų priežasčių, kodėl ji negalėtų susirasti vaikino, tačiau tylios simpatijos taip niekada ir neperaugo į kažką rimtesnio ir ji vis viena. Paskutiniu metu tai ėmė slėgti, ji pripažino, kad sėdėdama namuose, ji tikrai nesutiks to vienintelio. Jei ji tik sėdėtų namuose, būtų dar pusė bėdos. Ji skaito meilės romanus ir tai tęsiasi jau nuo paauglystės. Manau, tai labai paveikė jos požiūrį į vyrus. Nors ji supranta, kad realiame gyvenime sutikti tamsiaplaukį tauraus charakterio džentelmeną iš Džeinės Ostin romano yra ganėtinai sunku, vistiek nesąmoningai kelia labai aukštus kriterijus visiems galimiems pretendentams ir tiesiog meistriškai sugeba laikyti saugiu – būkim draugais – atstumu.

Kaip ji gali spręsti šią problemą ir kaip galime jai padėti mes, jos draugės? Iki šiol tik kviesdavome ją praleisti daugiau laiko su draugų kompanija, pašokti ir t.t.
Gal galite rekomenduoti kokią nors knygą, kuri patartų, kaip lavinti bendravimą su vyrais?
Ar koks nors autorius nagrinėjo neigiamą per didelio meilės romanų kiekio įtaką „gerų mergaičių” pasaulėžiūrai?
Būtų puiku, jei literatūra būtų anglų kalba.

Ačiū už jūsų atsakymą,
Margarita

Atsakymas:

Sveika, Margarita.

Džiugu, kad rašai siekdama padėti savo draugei. Pasidalinsiu mintimis, ir įžvalgomis į tavo pateiktą situaciją, kas, viliuosi, pagelbės tiek tau, tiek ir tavo draugei.

Pirmiausia norėčiau pasiteirauti tavęs pačios, kaip tu jautiesi dėl draugės situacijos? Kas nutiko, kad nusprendei, jog tu turi padėti draugei, ir, kad tai tu , o ne tavo draugė rašo mums šį laišką?

Tavo draugės situaciją galiu suprasti tik taip, kaip tu ją pateiki, tačiau, galbūt, pati tavo draugė savo situaciją apibūdintų kiek kitaip, išvardindama ir kitokias kliūtis užmegzti santykius. Tad vienas iš dalykų, kuriuos rekomenduočiau padaryti, norint padėti draugei, tai paskatinti, ir padrąsinti ją pačią kreiptis pagalbos.

Kaip vieną iš priežasčių, kodėl tavo draugė nesusiranda vaikino, o simpatijos neperauga į rimtesnius santykius mini romanų skaitymą ir draugės aukštų reikalavimų kėlimą vyrams. Tačiau dažniausiai viskas būna visai ne taip, kaip mes manome , kad yra.

Laiške rašai, kad tavo draugė kilusi iš daugiavaikės, darnios, praktikuojančių katalikų šeimos. Viena iš galimų priežasčių , trukdančių užmegzti ilgalaikius romantinius santykius tavo draugei, gali būti, jos tėvų įskiepytos vertybės ir krikščioniškas požiūris į romantinius santykius. Katalikybė smerkia ikisantuokinius santykius, ir taurina santuoką. Geismas, aistra, ikisantuokiniai lytiniai santykiai, kontracepcija, katalikybės atžvilgiu, yra nuodėmė, kai, tuo tarpu, meilė ir santuoka, susilaikymas nuo lytinių santykių iki vestuvių yra taurus ir sakralinis dviejų žmonių valios aktas.

Pasaulyje, kuriame gyvename, jau seniai įsišaknijusi vartotojiškumo kultūra. Tai pastebima visur, ne tik paslaugų, pramogų sferose, bet taip pat ir žmonių santykiuose. Santuokos nebe tokios tvirtos, meilė nebe tokia tauri, o ir žmonės nebe tokie valingi. Partnerių keitimas, laisvi seksualiniai santykiai, gyvenimas drauge nesusituokus, tai yra tai, kuo kvėpuoja ir gyvena XXI amžiaus žmogus. Galiu įsivaizduoti kokias vertybės yra puoselėjamos tavo draugės šeimoje, ir koks jos požiūris į vyro ir moters santykius, ir man kyla jausmas, kad jos pasaulis ir realybė yra du skirtingi pasauliai.

Romanuose vyro ir moters santykiai yra idealizuojami, išaukštinami, išgyvenama aistra tauri, o ir santykių istorijos, beveik visuomet, baigiasi laimingai. Taigi, ar nebus taip, kad šiuo atveju tavo draugė skaito romanus tam, kad turėtų galimybę saugiai išgyventi tai, ko ji nepatiria realybėje, nes nesąmoningai to patirti sau neleidžia, dėl baimės būti smerkiama ir padaryti nuodėmę. Juk itin aukšti reikalavimai vyrams ir yra susikuriami, kaip sąmoninga priežastis, paaiškinti santykių nebuvimui, net nesuvokiant, kad sunkumai užmegzti santykius glūdi žymiai giliau, žmogaus pasąmonėje.

Šiuos sunkumus tavo draugei galėtų padėti atpažinti ir išspręsti psichoterapeuto konsultacijos ar grupinė psichoterapija, skirta geriau pažinti save arba tiesiog tinkamo žmogaus sutikimas gyvenimo kelyje. Tačiau neretai tinkamo žmogaus gali tekti laukti labai ilgai, o juk yra rizika taip jo ir nesulaukti.

Margarita, noriu palinkėti išminties ir kantrybės padedant draugei, viliuosi, kad šiame laiške rasi naudingų minčių, padėsiančių tau padėti draugei.

Psichologė Ieva Nedzveckaitė