Psichiatrė apie nutukimą: kodėl „susiimti“ neveikia?
Overweight man in shrt is small to him with huge belly and open buttons
Dažnam iš mūsų atrodo, kad nutukimo problemą galima spręsti paprastai – mažiau valgyti, daugiau judėti, tiesiog „susiimti“. Tačiau žmonės, susiduriantys su svorio pokyčiais, žino, kad problema kur kas sudėtingesnė. Svoris veikia ne tik fizinę sveikatą, bet ir savivertę, santykius, tampa sunkių emocinių išgyvenimų, kasdienio streso šaltiniu.
Medicinos centro „Neuromeda“ gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė pabrėžia, kad nutukimas dažnai susijęs su psichikos sveikata – tiek dėl emocinio valgymo, tiek dėl sutrikimų, keičiančių žmogaus energiją, motyvaciją ar kasdienius įpročius.
Kai psichikos sveikata ima veikti kūną
„Nei psichinė, nei fizinė sveikata neegzistuoja izoliuotai, – sako gydytoja. – Fizinės sveikatos sunkumai yra veikiami psichikos sveikatos ir patys ją veikia. O psichikos sveikatos sunkumai lemia fizinę sveikatą ir yra jos veikiami.“
R. Mazaliauskienė pastebi, kad ryšių tarp psichikos sutrikimų ir nutukimo klinikinėje praktikoje matoma nemažai. Kai kurie psichikos sutrikimai lemia gyvenimo būdą, dažniausiai mažina fizinį aktyvumą, didina emocinį valgymą.
Psichiatrė išskiria ir kitą svarbią sritį – psichiatrinių medikamentų poveikį. Kai kurie medikamentai, deja, gali turėti įtakos metaboliniams procesams, lėtindami juos.
Nors, pasak jos, daug kas priklauso nuo genetikos ir individualių savybių, gydant psichikos sutrikimą, būtina vertinti ne tik vaisto efektyvumą, bet ir nepageidaujamą poveikį paciento apetitui, medžiagų apykaitai, svoriui.
„Reikėtų paminėti ir kitą ryšį – nutukimo įtaką asmens psichikos sveikatai. Asmenys, turintys nutukimą, dažnai patiria įvairių sveikatos, psichologinių, socialinių sunkumų. Tai gali turėti įtakos kai kurių psichikos sutrikimų, pavyzdžiui, depresijos, vystymuisi“, – teigia gydytoja.
Gydymas, kuris keičia ne tik nuotaiką, bet ir įpročius
R. Mazaliauskienė akcentuoja, kad psichikos sutrikimų gydymas gali padėti stabilizuoti svorį ir formuoti sveikesnius įpročius.
Pavyzdžiui, gydant depresiją didėja paciento aktyvumas, motyvacija, energijos lygis, o visa tai leidžia geriau valdyti mitybą ir fizinį aktyvumą.
Šizofrenijos atveju nutukimas dažnai yra susijęs su valios sferos sutrikimais, kai žmogus neturi motyvacijos daryti įvairius dalykus, o nenoras užsiimti maisto ruošimu lemia maitinimąsi nesveikais maisto produktais.
„Net jei turime tokią „paprastą“ būseną, kaip nerimo sutrikimas, dažnai galime pastebėti nesveiką užkandžiavimą, skirtą nerimui sumažinti“, – sako psichiatrė.
Ji akcentuoja, kad įvairių psichiatrinių būsenų valdymas veda į reikiamą rezultatą, nors ir dėl skirtingų priežasčių.
Kai valgymas tampa nusiraminimu
„Kai gyvenimas visai nemielas, taip gera pamaloninti save kokiu kąsneliu… Kai viršininkas apibarė… Partneris nesuprato… Vaikas nesimoko… Suknelė pernelyg maža…“– juokauja gydytoja.
Ji pastebi, kad toks menkas užkandžiavimas (o kartais ir visai nemenkas) padeda nusiraminti ir pajusti malonumą. Net jei po to ateina kaltės jausmas, kurį vėl galima nuslopinti skaniu kąsneliu.
Pasak R. Mazaliauskienės, emocinio valgymo metu žmogus siekia ne pasisotinti, o patirti malonumą, kurį sukelia dopaminas – smegenų cheminė medžiaga, susijusi su atlygio ir pasitenkinimo pojūčiu, bei kitos panašiai veikiančios medžiagos.
Gydytoja pabrėžia, kad vienas, kitas užkandžiavimo dėl emocijų atvejis nereiškia sutrikimo, tačiau problema atsiranda tada, kai užkandžiavimu dažniausiai bandoma atsakyti į stresą, pyktį, vienišumą, nerimą.
Kaip stigma ir visuomenės spaudimas žeidžia psichiką
Pasak „Neuromedos“ specialistės, nutukimas – viena iš labiausiai visuomenėje stigmatizuojamų sričių. Asmenys, turintys viršsvorį ar nutukimą, patiria nepasitenkinimą savo išvaizda, kenčia jų santykiai, gyvenimo kokybė. Jie turi ir daugiau sveikatos problemų.
„Tokie asmenys patiria problemų netgi sveikatos priežiūros įstaigose, nes nuolat susiduria su rekomendacijomis „susiimti“, numesti svorio, pradėti sportuoti. Ir jie tikrai jau būna pabandę „susiimti“, „sportuoti“, „numesti“, dažnai nesėkmingai. Tai neigiamai veikia jų motyvaciją bei skatina vengti sveikatos priežiūros įstaigų ir specialistų“, – aiškina R. Mazaliauskienė.
Be to, pasak jos, visuomenėje vis dar gajus liekno kūno kultas. Taigi žmogus, kuris neatitinka šių standartų, dažnai jaučiasi nepriimtinas visuomenei, o tai visada yra rizika psichikos sveikatai.
Poveikį daro ir socialiniai tinklai, kuriuose dominuoja redaguotos nuotraukos, formuojančios nerealistiškus lūkesčius ir dar labiau didinančios spaudimą žmogui.
Kada vien dietologo nepakanka
Ne visada lengva atpažinti, kad žmogui reikalinga ne tik dietologo, bet ir psichikos sveikatos specialisto pagalba. „Reikėtų vertinti žmogaus neverbalinę išraišką, pasisakymus, elgesį, pavyzdžiui, ar jis nepradėjo riboti kontaktų, veiklų“, – pataria gydytoja.
Ji pastebi, kad tokiu atveju vizitas pas gydytoją psichiatrą galėtų būti naudingas. „Tai nereiškia, kad psichiatras būtinai paskirs medikamentinį gydymą; pokalbio rezultatas gali būti psichosocialinė intervencija, rekomendacija lankytis pas psichoterapeutą, paskatinimas atlikti seniai planuotus pokyčius gyvenime“, – aiškina R. Mazaliauskienė.
Nutukimo problema neretai susijusi su būsenomis, kurios jau atitinka nerimo ar depresijos kriterijus. Net jei svoris pradėjo augti dėl streso ar kasdienio gyvenimo sunkumų, laikui bėgant tai gali tapti platesnio psichikos sutrikimo dalimi.
Anot gydytojos, tokiais atvejais būtina kompleksinė pagalba. Psichologas ar psichoterapeutas padeda suprasti, kas lemia svorio pokyčius, mokytis kitų emocijų reguliavimo būdų, dirbti su gėda, kaltės jausmu ar santykiu su kūnu. Psichiatro pagalbos gali prireikti, jei kartu pasireiškia depresija, nerimo sutrikimai ar kitos būklės, kurioms gydyti kartais būtini ir vaistai.
„Fizinė ir psichinė sveikata visada susijusios. Dar daugiau – viskas egzistuoja tam tikrame kontekste. Žmogaus atveju – tai bendruomenė ir visuomenė. Taigi, ir žiūrėti į įvairias su sveikata susijusias problemas reikia būtent taip: holistiškai ir kontekstualizuojant“, – akcentuoja gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė R. Mazaliauskienė.