Psichokinezė
Negalime sakyti, kad stebuklai paneigia Gamtos dėsnius. Stebuklai paneigia mūsų žinias apie Gamtos dėsnius.
– Šv. Augustinas
Viena iš paranormalių žmogaus galių yra psichokinezė, kuri gali būti apibrėžta kaip gebėjimas pavekti materiją ar ją pakeisti be tiesioginio kontakto su ja. Šį reiškinį yra tyrinėjęs aerokosmonautikos profesorius ir paranormaliais fenomenais besidomintis fizikas Robertas Džanis, drauge su klinikine psichologe Brenda Diun. 1979 metais Prinstono universitete jie įkūrė Inžinerinių anomalijų tyrimų labaratoriją ir ten atliko seriją eksperimentų, dalis kurių buvo skirti psichokinezei.
Mokslininkai panaudojo elektroninį prietaisą, kuris generavo atsitiktines skaičių sekas iš 1 ir 2, kurios, pavyzdžiui, galėjo atrodyti taip: 1, 1, 2, 1, 2, 2, 1, 1, 2, 1, 1, 1, 2 ir panašiai.
Tai tas pats lyg mestumėte monetą ir registruotumėte, kuria puse ji nukrinta ant grindų. Tikimybių teorija sako, kad „skaičiaus“ ir „herbo“ santykis turėtų būti 50/50. Kuo daugiau kartų monetą mesite, tuo labiau rezultatas artės prie lygaus.
Džanis ir Diun į eksperimentą pakvietė būrį savanorių ir susodino juos prieš atsitiktinių sekų generatorių. Jų užduotis buvo mintimis paveikti generuojamų skaičių seką taip, kad sekoje būtų kuo daugiau vienetų arba dvejetų. Atlikta kelioliką tūkstančių bandymų. Po statistinės rezultatų analizės paaiškėjo, kad skaičių seka išties buvo paveikta. Nors nukrypimas nuo 50/50 nepasirodė gana nedidelis, visgi atotrūkis nuo normos buvo statistiškai reikšmingas, tad ir ne atsitiktinis.
Eksperimentas parodė du dalykus. Vienu atveju unikalius rezultatus lėmė ne keli paranormalių gebėjimų turintys tiriamieji, o visa jų grupė ar didesnė jos dalis, t.y.taip nutiko grupinės įtakos dėka. Tai matyt reiškia, kad psichokinezė tam tikru mastu prieinama mums visiems. Kitu atveju, mokslininkai išskyrė tai, kad kai kurie tiriamieji stabiliai demonstravo tik jiems individualiai būdingus neatitikimus, ryškiai besiskiriančius nuo visos grupės vidurkio bei 50/50 normos, tokius rezultatus mokslininkai pavadino tiriamųjų parašais.¹
Šiame eksperimente tirta galimybė psichokinetiškai paveikti elektroninę sistemą. Paskui Džanis ir Diun suplanavo bandymų seriją, kur tiriamieji turėjo padaryti panašų poveikį mechaninei sistemai. Jie sukonstravo didelį įžambų stalą, panašų į biliardo, ir jo gale per visą plotį tolygiai išdėstė 19 krepšelių kamuoliams gaudyti, o visame stalo paviršiuje susmaigstė 300 nailoninių kauburėlių. Paskui nuo stalo viršaus vieną po kito paleido tūkstančius mažų marmurinių rutuliukų. Kauburėliai turėjo nukreipti rutuliukus į konkretų krepšelį. Daugiausia rutuliukų turėjo susikaupti centriniuose krepšeliuose, o krepšeliuose iš kraštų – mažiau. Dalyvių užduotis buvo mintimis paveikti rutuliukų judėjimą.
Po daugybės bandymų, rezultatai buvo panašūs, kaip ir pirmajame eksperimente. Mintimis pavyko paveikti ne tik elektronines sistemas, bet ir fiziškai apčiuopiamus daiktus. Tie dalyviai, kurie parodė unikalų rezultatą per pirmų tyrimų seriją, su skaičių sekomis, pakartojo tokį rezultatą ir dabar.
[1] Robert F. Jahn; Brenda J. Dunne (1987) „Margins of Reality: The Role of Consciousness in the Physical World“
Pagal Michael Talbot „Holograminė visata“. Luceo, 2020, 127-131 p.