Psichologas: apie pirmąjį įspūdį ir jo pinkles (Erikas Siudikas)

5 (2)

Sakoma, kad suvoktume, ar žmogus patinka, ar ne, užtenka vos kelių akimirkų. Ar tai tiesa? Kodėl taip svarbu palikti gerą pirmą įspūdį? Kodėl vieni patinka, o kiti kaip tik atstumia? Išnarplioti sudėtingus simpatijų ir antipatijų niuansus padeda psichologas Erikas Siudikas.

Kodėl svarbus pirmasis įspūdis apie žmogų?

Pirmas įspūdis padeda sukurti socialinį kontaktą. Vos pamačius nepažįstamą žmogų jis gali sukelti pasitikėjimą, o tai padeda stiprinti ryšį. Be to, tampa lengviau prie žmogaus prieiti, bendravimas būna lengvesnis. Socialinis kontaktas svarbus siekiant tam tikrų tikslų. Pavyzdžiui, atėjus į darbo pokalbį pirmas įspūdis gali sukelti darbdaviui pasitikėjimą ir paskatinti jį labiau domėtis kandidatu į atitinkamas pareigas.

Teko girdėti, kad pirmas įspūdis susidaro per 3–5 sek. Per ateinančias 20–60 sek. šis įspūdis užsifiksuoja sąmonėje. Kartais jis būna toks stiprus (aišku tai daugiausiai priklauso nuo paties žmogaus), kad norint jį pakeisti gali prireikti ne vienų metų. Apskritai performuoti pirmą įspūdį nėra lengva – tai gana sudėtingas procesas. Be abejo, šie niuansai priklauso ir nuo žmogaus, kuris tą įspūdį formuoja, ir nuo to, kuris jį priima, t. y. kuriam tas įspūdis yra kuriamas.

Kokie bruožai, asmeninės detalės dažniausiai sužavi, patraukia?

Teko tuo pasidomėti ir paaiškėjo, jog yra teigiama, kad pirmiausia įspūdį formuoja – tai sudaro net 55 % – išvaizda, drabužiai ir elgesys. T. y. asmens mimikos, poza ir t. t. 35 % apima balsas – kas ir kaip kalbama, tembras, intonacija, kalbėjimo tempas ir pan. Na ir 10 % sudaro tai, kas pirmo susitikimo metu yra sakoma, t. y. kokia informacija pateikiama. Taigi, pavyzdžiui, kai vaikinas prieina prie merginos, nėra taip svarbu, ką jis sako. Kur kas svarbiau, kaip stipriosios lyties atstovas atrodo, bendrauja, ar palaiko akių kontaktą, jo charizma.

Negalima pamiršti ir pasitikėjimo savimi bei humoro jausmo. Kalbant apie dalykinius susitikimus vertėtų akcentuoti ir punktualumą.

O kas atstumia?

Remiantis tuo, kas sudaro pirmą teigiamą, malonų įspūdį, galima išskirti ir tai, kas gali jam pakenkti. Taigi pirmoje vietoje atsiduria netinkama išvaizda. Pavyzdžiui, jei žmogus ateina į darbo pokalbį didelėje įmonėje, kurioje itin vertinamas įvaizdis, o asmuo pasirodo apsirengęs su nelygintais marškiniais ar sportinę avalynę derina su kostiumu, jis greičiausiai paliks neigiamą įspūdį. Šiuolaikinėje visuomenėje išvaizda apskritai užima itin svarbią vietą. Nesunku pajusti, kaip atstumia savęs neprisižiūrintys žmonės. Pavyzdžiui, riebaluoti, netrinkti plaukai, nesutvarkyta, apšepusi barzda, stiprus prakaito kvapas – tai paprasta higiena, tačiau ji daro labai didelę įtaką.

Nemalonų įspūdį palikti gali ir netinkama kūno kalba. Kartais net menki kūno kalbos niuansai stipriai įsirėžia ir pasąmonėje gali tiesiog atstumti. Teigiamą įvaizdį kuria pasitikėjimas savimi, tiesi, tvirta (geriausia, jei kojos pečių plotyje) stovėsena ir eisena, nuosaikus atkaklumas, tiksli, nuoširdi komunikacija, šypsena. Šie niuansai itin svarbūs dalyvaujant dalykiniuose susitikimuose. Be abejo, reikėtų nepersistengti. T. y., pavyzdžiui, šypsotis, juokauti laiku ir vietoje. Pasitikėjimas savimi labai svarbu, tačiau taip pat svarbu, jog jis nevirstų arogancija.

Maloniai nuteikti gali tinkamas rankos paspaudimas, t. y. tvirtas, tiesus. Teigiama, kad šiek tiek iš aukščiau paduoda ranka išreiškia asmens norą kitą tarsi užgožti, o iš apačios – atvirkščiai – lyg palįsti po padu. Tvirtas, tiesus rankos paspaudimas – akivaizdus siekis bendradarbiauti.

Vertėtų dėmesį atkreipti ir į balso toną. Stengtis išlaikyti ritmą, tinkamą tonaciją, nekalbėti per garsiai ar per tyliai. Tiesa, galima paminėti, jog kartais išlenda ir tam tikri psichologiniai niuansai. Pavyzdžiui, tyliai kalbėti linkę aukštą statusą turintys žmonės. Jie nesistengia perrėkti, o tarsi specialiai kalba tyliau, kad aplinkiniai suklustų. Galima pastebėti, jeigu grupėje tam tikras asmuo kalba tyliai, o aplinkiniai jo klauso, vadinasi tai yra svarbus asmuo arba tiesiog jis toks jaučiasi. Tie, kurie kalba labai garsiai, dažniausiai dar tik siekia būti svarbiais, įgyti statusą.

Kūno kalba turėtų atitikti tariamus žodžius. Dėl to svarbus akių kontaktas. Į šalis bėgiojantis žvilgsnis nesukurs pasitikėjimo. Apsimestinį susidomėjimą gali išduoti sukryžiuotos rankos, kojos. Tokie netikslumai gal ir nėra ryškūs, bet į juos gana greit reaguoja pasąmonė. O atsiradęs nepasitikėjimas griauna bet kokį socialinį kontaktą.

Dar vienas svarbus aspektas – žinios, domėjimasis visuomeninėmis aktualijomis, platus akiratis ir požiūris. Kuo daugiau temų žmogus gali aprėpti ir kuo daugiau nuomonių jomis gali išsakyti, tuo lengviau užmegzti ir palaikyti pokalbį.

Tačiau, ko gero, svarbiausia – būti savimi. Nenatūralumas labai greit išryškėja. O nuoširdumas tarsi savaime užburia. Todėl kartais galima suklysti, prašauti pro šalį, bet jei tai daroma nuoširdžiai, neapsimetinėjant ir dėl klaidų apgailestaujant, tai padeda išlaikyti šiltą socialinį kontaktą.

Būna žmonių, kurie tiesiog nemoka palikti malonaus pirmo įspūdžio. Kokias klaidas jie daro?

Be viso to, kas jau išvardinta, labai svarbus yra ir atsipalaidavimas. Tačiau neretai tai priklauso ne tik nuo įspūdį kuriančio asmens, bet ir to, kuris tą įspūdį priims. Pavyzdžiui, kai darbuotojas ateina į pokalbį su darbdaviu, būtent pastarojo užduotis yra sukurti tokias sąlygas, kad darbuotojas atsipalaiduotų, būtų savimi. Tuomet pokalbis bus nuoširdesnis, gyvesnis. Jei vadovas kupinas neigiamų emocijų, atsipalaiduoti ir pokalbiui gyvumo suteikti tenka stengtis vien darbuotojui. Priešingu atveju gali būti sunku išreikšti save, išsakyti tai, kas norima, ir be abejo, palikti gerą įspūdį.

Taip pat svarbus nuoširdumas ir dėmesys kitam, pokalbiui, bendravimui. Mintys – „O jeigu man nepavyks“ ir pan. – yra nukreiptos į save, į buvimą su savo nerimu. Reikėtų kaip tik atkreipti dėmesį į aplinką, pašnekovą. Kartais atrodo ateina savimi pasitikintis, komunikabilus asmuo. Tačiau jis taip susikoncentruoja į save, kad pamiršta dėmesingumą kitam. O žmonėms patinka, kai jais domimasi. Todėl bendraujant visuomet reikėtų labiau susitelkti į kitą.

Ar įmanoma išmokti patikti kitiems? Žinoma, galbūt ne visiems, bet bent jau daugumai… Kaip?

Norint patikti kitiems, pirmiausia reikia patikti sau. Greičiausiai yra tekę girdėti tokią mintį, jog neįmanoma nuoširdžiai ir tikrai pamilti kito, jei pats žmogus nemyli savęs. Taigi norint patikti kitiems reikėtų pradėti ne nuo to, kaip tai padaryti, kaip apsimesti, kokius gražius drabužius apsirengti ar išmokti tinkamai kalbėti, elgtis, bet pažiūrėti į save. T. y. ar pats žmogus save myli, ar patinka sau toks, koks yra, ar sugeba save priimti. Jeigu ne, tai reikėtų pradėti nuo to, kodėl taip yra – suprasti priežastis, pamilti ir išmokti priimti save. Tuomet ir kitam tampa lengviau priimti tą žmogų, su juo bendrauti.

Galima išskirti ir dar vieną aspektą – tai pozityvumas. Labai neigiamai nuteikia nuolatinis niurzgėjimas, nepasitenkinimo rodymas, subjurusi nuotaika. Pirmo susitikimo metu labai svarbu parodyti, kad praleistas laikas buvo prasmingas, naudingas bei malonus.

Pliusas traukia minusą. Kodėl žavimasi kitokia, gal net visiškai skirtinga asmenybe?

Kalbant apie ilgalaikius santykius pliusui ir minusui vargu ar pavyks. Žinoma, būna išimčių. Tačiau įprastai pliusas ir minusas gali palaikyti trumpus, karštus, kupinus emocijų ryšius. Tokie santykiai dažnai sužavi gyvumu, stipriu emociniu krūviu. Bet ilgalaikėje perspektyvoje tai galiausiai pradeda varginti.

Greičiausiai negalima atmesti ir to, jog lengviausia sutarti su panašia asmenybe… Ar tai tiesa?

Kuo žmonės panašesni – turi bendrų pomėgių, sutampa požiūriai, būdo savybės, t. y. kuo mažiau susikirtimo taškų, tuo santykiuose savaime mažiau audrų, aštrių konfliktų. Panašiems žmonėms lengviau vienas prie kito prisitaikyti. O juk bet kokie santykiai reikalauja didesnio ar mažesnio prisitaikymo. Kuo mažiau tenka nuolaidžiauti, derintis, tuo lengviau kuriamas ryšys. Jis kur kas paprastesnis ir saugesnis. Kai bando derintis pliusas ir minusas, kyla grėsmė, kad kažkuris nuolaidžiaudamas gali tiesiog prarasti save.

Kokią įtaką patrauklumui, simpatijai daro popkultūros kuriami įvaizdžiai?

Popkultūra šiais laikais išties daro didelę įtaką. Ypač iškeltas kūno kultas, kuris tarsi verčia visuomenę koncentruotis į išorę, išvaizdą, visai pamirštant dvasines vertybes. Todėl ir psichologai turi daugiau darbo, nes žmonės dėl tokios santvarkos jaučiasi labiau nelaimingi, nes gyvena ne vidumi, o išore.

Giedrė Lenkaitė | Savaitraštis “Prie kavos”, Būrėjos magija Nr.1

Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas | psichologas-psichoterapeutas.lt