Psichologė Inga Ignatėnia: sekta ISKCON, iškepta pagal universalų šabloną?
Jeigu pamėgintume paprastai apibrėžti, keliais žodžiais, kodėl žmonės patenka į sektas, ką jie ten gauna, tai sakyčiau, kad ten randa idealią šeimą. Idealius tėvus, dievo, guru ar kokio nors ten mokytojo pavidalu ir idealų pasaulį aplink save, tokį savotišką rojų.
Kokie žmonės ten dažniausiai patenka? Kalbu dabar bendrai. Jei tai egzistuoja, matyt yra poreikis, kažkam to reikia. Pasaulyje, kaip sakoma, ko tik nėra, ir viskam atsiranda vietos, bet visgi įdomu išsiaiškinti, kodėl, kam ir kaip visa tai atsiranda.
Sektų yra labai įvairių – vienos yra kraupios, siaubingos, kitos tykios, veik niekam neužkliūvančios sektelės. Yra visokiausio tipo religinių organizacijų, bendrijų, susivienijimų, kur buriamas pagal bendrus interesus, žaliavalgystę, pavyzdžiui, ar siekiant užsidirbti, kaip tinklinis marketingas. Beje, daugelis amerikietiškų sektų ir yra sukonstruotos pagal tinklinio marketingo – (angl.) Multi-level marketing (MLM) šabloną.
Aš pati daug metų priklausiau Harė Krišna sektai, ISKCON. Čia tie visiems žinomi, mieli ir geri krišnaitai. Bet kas įdomu, visada maniau, kad tai iš Indijos kylantis judėjimas – Vedos, įkūrėjas Prabhupada, viskas apsupta tuo ryškiu indišku grožiu. Vaikystėje tiesiog dievinau indiškus filmus. Tik kur pasirodydavo kokia nors indų kino juosta, imdavau išsyk kojas į rankas ir skuosdavau į patį primą 10-os val. rytinį seansą. Tai buvo 3–4 klasė, sunku su kažkuo kaskart susitarti, įkalbinėti eiti drauge, tad žiūrėdavau dažniausiai viena.
Rytietiškos fantazijos
Vėliau, visa ši sekta, man irgi atrodė kaip viena didelė ir graži indų melodrama. Čia ir Krišna, čia ir jo piemenaitės, čia jo Radha ir visa kita. Pradžioje vaikščiojau ten ir žiūrėjau į viską išpūtusi akis ir ausis, mažai ką suprasdavau ir viskuo labai domėjausi. Po kelerių metų, ten apsipratau, gavau iniciaciją, pasijutau senbuve. Tad pradėjau uždavinėti konkretesnius, rimtesnius, gilesnius klausimus, kapstyti giliau. Mano nuostabai, į juos nebuvo atsakoma. Nei vyresni draugai, nei mokytojai, nei guru, niekas neatsakinėjo į tuos mano klausimus. Į tokius klausimus, kaip, pavyzdžiui, kas vadovauja, kur posėdžiauja vadovai. Numaniau, kad mūsų pagrindiniai vadovai yra Amerikoje, tokią nuomonę susidariau važinėdama po įvairius tarptautinius renginius, festivalius. Tada tiesiai klausiau, ar mums vadovauja amerikiečiai? O kur mūsų suaukoti pinigai keliauja? Kokiems tikslams jie leidžiami? Į šiuos klausimus irgi negavau jokių atsakymų.
Krišnaitų organizacijos filialas Rusijoje yra vienas skaitlingiausių pasaulyje, pas mus žmonės mėgsta tokius masinius susibūrimus, gal čia noro jungtis į sovietinius kolūkius atgarsis. Mes labiau linkę į kolektyvinę sąmonę, ne kaip amerikiečiai, kurie yra daugiau individualistai ir vengia kažkur ten burtis. Tada aš klausiau, o kodėl mes neatsiskiriame, juk tada būtų mums naudingiau? Žodžiu, visokius tokius klausimus užduodavau, kurie, viena vertus, gal buvo ir naivūs, kita vertus, ir nepatogūs, tuo pat metu.
Specifinė komunikacija ir žargonas
Ir tada aš susimąsčiau, o kodėl man neatsako? Girdėdavau nebent tik kažkokius iš anksto paruoštus vienus ir tuos pačius šablonus. Ten apskritai sava kalba, slengas, kažkokie pašaliečiui sunkiai suvokiami specifiniai išsireiškimai, tokie kaip, pavyzdžiui, „lotosininės Šrilos Prabhupados pėdos“. Jei turi kažkokį nepatogų klausimą – tu turi tiesiog pulti prie dvasinio mokytojo pėdų. Taip pagulėk, kaktą įrėmus į jo kojas ir tau ateis apreiškimas, atsakymai. Suprasi, kad išties tau nieko ir nereikia, kad tau ir taip gerai, kaip yra. Va tokie dalykai. Jei mergina ruošiasi tekėti, ten sakoma, kad „reikia rasti prieglobstį, pas kokį nors prabhu“. Prabhu, tai turimas omenyje kažkoks vyras, būsimas moters ponas. Moteris tarsi kokia pabėgėlė ar našlaitė, turi rasti sau prieglobstį. Prisišlieti prie savo šeimininko.
Jei vyksta kokia nors paskaita, gali išgirsti „Oi, paskaita – nektaras“, „nektariška lekcija“, o ten dažnai iš vis tokia painiava, kad sunku būtų pasakyti, apie ką kalbama. Jei paklaustų, apie ką dėstė pranešėjas, tai sakai – apie „nektarą“, nes daugiau jokių tinkamų žodžių ir negali surasti.
Bhakti-vrikša
Ir tada aš supratau vieną dalyką, kad tarp mano gerbiamų draugų sektantų buvo labai daug pagal tinklinio marketingo principus dirbančių žmonių. Tada kaip tik pradėjo įsibėgėti judėjimas Bhakti-vrikša. Tai Hare Krišna bendruomenės viduje egzistuojanti naujų narių verbavimo sistema. Įvairiuose butuose renkasi grupelės, ten kviečiami nauji įvairūs žmonės. Nemokamai maitina, vyksta miglotai suvokiamas psichologinis-religinis poveikis. Motyvuojama atvesti vis naujų žmonių, už tai yra kažkokie paskatinimai, bonusai. Tada iš tos grupės atsišakoja lyderiai, jie kuria savo analogiškas grupeles, tokiu pat principu. Tam tikslui yra parengta metodinė medžiaga, knygos, kur pateikiamos nuoseklios instrukcijos, proceso žingsniai, etapai, moduliai. Tada pradėjau nuodugniau domėtis ir internete radau susijusios informacijos. Kaip paaiškėjo, daugelis amerikietiškų sektų sukurptos pagal vieną ir tą patį šabloną.
Munistai, Jehovos liudytojai, Tarptautinė Krišnos sąmonės bendrija (angl. ISKCON), kuri atrodė indiška, bet paaiškėjo, kad amerikietiška, visos jos dirba tokiu pat tinklinio marketingo principu. Tada pradėjau galvoti, o kas gi galiausiai iš viso to pelnosi, kas gauna dividendus, kas užsako tą muziką, pagal kurią mes čia šokame? Juk visa tai nėra šiaip sau. Negali taip būti, kad visame pasaulyje pristatė šventyklų atsitiktinai. Skraido po įvairiausias šalis, pamokslauja, dabar apie ISKCON kalbu, ir visa tai kažkaip natūraliai, savaime vyksta? Iš kur pas juos pinigai, tiems prabangiems lėktuvams, viešbučiams? Daugelis jų juk niekur nedirba. Na gerai, suaukoja. Bet pradžioje sektos narių tai buvo mažai…
Jie labai nemėgsta šito žodžio, sekta, bet aš jį taikau tiems judėjimams, kurie tiesiog nepriklauso tradicinėms religijoms, o kito termino kaip ir nėra.
Pirma man kilusi idėja, aišku, ji niekuo nepagrįsta, tik spėjimas, kad gal čia kažkokia Centrinės Žvalgybos Agentūros veikla ar kažkokių panašių karinių, valstybinių struktūrų. Kažkas tokio slapto, kad čia jie investuoja pinigus ir kuria agentūrinį tinklą, visame pasaulyje. Labai įdomu, juk šis tinklas aprėpia visą žemę, visas šalis, net Kiniją, kurių kalboje nėra žodžio „dievas“, net ir ten yra krišnaitai. Įstabus dalykas.
Buvau išvykus su savo sektos nariais dviems mėnesiams į Indiją, į piligrimų turą. Aš prisižiūrėjau, ten buvo žmonės iš įvairiausių pasaulio šalių, milžiniškas kiekis žmonių, bet didžiausias jų kiekis turbūt Rusijoje. Klausiu savęs, apie ką tai išties byloja? Kviečiu patiems patyrinėti faktus ir sau į visus tuos klausimus savarankiškai atsakyti.
Be kita ko, visa tai dar pavadino vediškais dalykais. Vedos, tai puiku, bet tai gryna spekuliacija, prisidengiant madingu terminu, panašiai kaip sužaidžiama Indijos kinu. Išites labai keista, kai yra tokia milžiniška organizacija ir jos eiliniai nariai net nežino kas jiems vadovauja, kur keliauja jų suaukoti pinigai, ką jie savo visu tuo garbinimu maitina. Krišna – tai puiku, bet jam galiu aš ir pati viena namie melstis, maistą gaminti ir jį šventinti [prasadas], ar šokti prieš jį. Juk visam tam nereikia organizacijos, tai kam ji tada reikalinga? Štai kur klausimas…
Dėkojame autorei už sutikimą perskelbti jos pasakojimą. Visą psichologės video rasite čia Youtube.
Šis puslapis tikrai ezoterinis, nes talpina tokius ezoterinius straipsnius. Surimtėkit, broliai (ar seserys). Iš pradžių buvo sunku suvokti, kad čia apie Krišnos sąmonės judėjimą, viskas taip nepažįstama. Tik perskaitęs frazę apie Rusijos filialą, supratau, kad čia ne Lietuvoje. Net palengvėjo, kaip gerai, ne pas mus. Galvoju, kad gal tikrai psichika.eu administracijai reikėtų pasidomėti, kas ir kaip yra Lietuvoje. Lietuvoje, ne Rusijoje gyvename. Ten kiti įstatymai ir žmonės kitokie. Gal jiems ten taip geriau? Jei kyla klausimų apie ISKCON ir kas čia vadovauja, ir kam pinigai renkami, galite paklausti vietinių, lietuvių, krišnaistų, bus daug paprasčiau. Nereikės pulti kokiam amerikiečiam guru į pėdas, kad gauti nušvitimą. Jei nenorite kreiptis į krišnaistus, kreipkitės į mokslininkus pagaliau. Yra religija.lt puslapis yra organizacija, kuri tyrinėja naujus religinius judėjimus Lietuvoje. Nustokite talpinti kažkieno kliedesius. Gi ir versti į lietuvių kalbą reikia – tiek vargo dėl nieko. Pasidomėkite, kaip yra čia, Lietuvoje. Pakalbinkit kokį nors rimtesnį krišnaistą, pakalbinkit kokį vadovą ir pažiūrėkit, ar nusišneka, o tuomet apie tai ir rašykit. Dabar pas jus jaučiasi išankstinis, gal net emocinis, nusistatymas, kuris netinka psichologams.
Nuo kada remiamės nuomonę tų, kurie nieko nesuprato ir netgi tai pripažino? Pilname reportaže, pasakojimo autorė sakė, kad ji nieko nesuprato šiame mokyme, nesuprato paskaitų ir tradicijų reikšmės.
Jeigu visi straipsnius ir knygas rašytų apie tuos dalykus, apie kuriuos nieko nesuprato? Pvz aš nesupratau chemijos ar fizikos, tai gal parašyti keletą straipsnių ar net knygų apie tai? Atsiprašau už tokį sulyginimą, bet noriu atkreipti į tai dėmesį. Yra žmonių kurie šiam judėjimui ir jo mokymui paskyrė visą gyvenimą ir tikrai daug suprato ir gali atsakyti į kylančius klausimus ar nesusipratimus, be to, knygos irgi yra tam, kad jas skaityti.
Visiems to ir linkiu, kažko nesuprantate – remkitės tais, kuriems pavyko suprasti ir kažką pasiekti toje srityje :) Būkite laimingi :)
Sveiki dar kart! Atgaivinu seną tradiciją! kadangi esu minėtos dvasinės organizacijos (ISKCON) narys, kaip senais laikais pabandysiu pakomentuoti straipsnyje išsakytą kritiką ar pastebėjimus, paaiškinti nesusipratimais tapusias detales. Skyriau šiam tekstui nemažai laiko, tad linkiu kantrybės tiems kam įdomu. Skiriu ir tiems, kurie nesusiję ar nesidomėjo vedomis aš Krišnos sąmone, nes verta žinoti, kad panašios tendencijos ar problemos dažnai matomos ne tik vakariečiams pradėjus domėtis rytų mokymais, bet apskritai įvairiose gyvenimo srityse. Juk visų pirma tai žmogaus psichologija. Šį ilgą atsaką taip pat rašau dėl to, jog ne tik esu Krišnos sąmonės judėjimo narys, bet noriu juo likti iki pat gyvenimo pabaigos, nepriklausomai nuo to, kiek sunkumų ir išbandymų čia laukia. Tad man rūpi tiek dabartinių narių gyvenimuose kylantys nesusipratimai, tiek apskritai ką mūsų judėjimas įneša į visuomenę. Gero skaitymo :) Rašysiu punktais, pagal straipsnyje pateiktus klausimus ar pastebėjimus.
• Nors žodis „sekta” kai kuriose šalyse naudojamas be neigiamo atspalvio, tačiau mūsų kraštuose yra nurodyta šį žodį versti į lietuvių kalbą. Sekta – iš lotynų k. secta – mokykla, mokymas. Arba naudoti įvardinimus kurie naudojami toje situacijoje, tai šiuo atveju būtų „dvasinis mokymas”, „dvasinė tradicija”, „religinė bendruomenė” ar pan. Nes jau ne kartą minėjau, kad ISKCON bendruomenės yra registruotos, pripažintos valstybės ir ginamos įstatymo. Tai reiškia, kad turime teisę kreiptis į teisėsaugą dėl neteisingo vadinimo su diskriminavimo ar žmonių tikėjimo žeminimo potekste. Prašau neverskite kreiptis į teisėsaugą, patys darykite išvadas, juk nesunku žodį išversti į Lietuvių kalbą. Atleiskite už giežtumą, bet šiame portale kartojasi jau kiek kartų, tikiuosi, kad tai paskutinis.
• Straipsnio pavadinimą – „ISKCON, iškepta pagal universalų šabloną” paneigia ISKCON atsiradimo istorija. Ją paskaityti galima knygoje „Prabhupada. Jis pastatė namus, kuriuose gali gyventi visas pasaulis”, kituose šaltiniuose arba dokumentiniuose filmuose apie šį judėjimą, pvz: https://www.youtube.com/watch?v=9Wf-9YsKtvY – („Šrila Prabhupada – Visuomet Linkintis Gero”) Lietuvių kalba. Iš istorijos pamatysime, kad judėjimas nebuvo „iškeptas”, tai buvo vieno seno išminčiaus didelio darbo ir pasiaukojimo rezultatas, kurio pavyzdys įkvėpė daugybę žmonių, bei įkvėps dar ne vieną kartą.
• Ar žmonės prisijungia prie šio judėjimo, nes „randa idealią šeimą. Idealius tėvus,ir idealų pasaulį aplink save, tokį savotišką rojų.” – aš norėčiau, kad taip būtų, bet vargu… Deja, akis bado tai, jog net ilgamečiai nariai skundžiasi jog būtent šeimos jausmo šiame judėjime trūksta, juo lab idealaus pasaulio, nes problemų kai kuriems atsiranda daugiau nei buvo prieš tai. Žmonės čia lieka nebent dėl sutampančių vertybių ir tikslų – meilė Dievui ir jo pažinimas. Visos kitos detalės – labai individualiai. Yra ir tokių, kurie praktikuoja išvis savarankiškai ir nebendrauja su kitais nariais. Tad autorės pastebėjimas labai toli nuo objektyvios realybės. Nors būna ir taip, kad kažkam rezonuoja būtent „šeimos jausmas“, bet tai subjektyvi, ne pati dažniausia ir ne pati svarbiausia kažkieno patirtis.
• Labai keista, jog pasakojimo autorė negavo net elementarių atsakymų. Jie yra skelbiami net oficialiose judėjimo svetainėse ir knygose, tai gali atsakyti net naujokai kurie bent kažkiek pasidomėjo, ar net žmonės iš šalies, kurie moka naudotis internetu. Gal būt autorė kalba apie senus laikus? Gal tai nepaminėta straipsnyje? Jeigu taip, tuomet tai viską paaiškintų, nes autorė gyveno Rusijoje, o tarybiniais laikais ir kažkiek po jų visos dvasinės iniciatyvos buvo draudžiamos, slepiamos. Ten judėjimas prasidėjo nuo vieno žmogaus. Pagrindinės idėjos plito labai greitai, tačiau tikslios vedų žinios ir knygos atkeliavo ne iš kart. Užtruko kol buvo verčiama, spausdinama… Tačiau net ir tada, tie, kam rūpėjo pats dvasinis tikslas, o ne indiškų filmų filmų nuotaika – sugebėjo išsiaiškinti rūpimus klausimus. Jie praėjo sunkesnius išbandymus ir liko judėjime iki šių dienų.
• ISKCON organizacijos vadovavimo principai buvo nurodyti pačio įkūrėjo. Jis prašė, jog kiekviena organizacijos bendruomenė būtų kuo labiau savarankiška. T.y. jeigu mano kaime susirenka 5 ar 10 žmonių kurie seka šio judėjimo mokymu ir nusprendžiame statyti savo šventyklą, Vedų centrą ar pradėti kitą bendrą veiklą reikalaujančia finansų, tuomet mes patys ir sprendžiame kaip viską tvarkyti – ką paskirti lyderiu, ar rinkti aukas, ar susimesti iš savo algos, ar rašyti projektus, ar dar kitaip. Taip pat kiekvienas asmeniškai pasirenkame savo dvasinius mokytojus ir autoritetus, nesvarbu iš kurios šalies. Pvz mano asmeninis dvasinis mokytojas yra iš Kazachstano :). O dėl bendro idėjinio vientisumo, ir šios istorinės dvasinės mokyklos mokymo tradicijų išlaikymo priedo yra pasaulinis judėjimo vadovų iš įvairių šalių susirinkimas (GBC), kurio susitikimai daromi Indijoje. Ten sprendžiama kylančius neaiškumus, problemas ar kitus klausimus, jeigu kažko neišeina išspręsti savo vietinėmis jėgomis. Kur konkrečiai naudojamos kokios aukos – reikia klausti tų, kuriems paaukojame. Vieni už tai spausdins knygas, kiti statys šventyklas, treti platins maistą, ketvirti išlaikys vienuolynus, organizuos renginius, kitus projektus ir tt. Daug variantų.
• „Sava kalba, slengas, kažkokie pašaliečiui sunkiai suvokiami specifiniai išsireiškimai” – tikrai taip, mane patį šitai glumino pačioje pradžioje. Bet judėjimo įkūrėjas nurodė, kad turime remtis moksliniais rytų filosofijos šaltiniais, naudoti originalius terminus, gilintis net į originalią vedų kalbą – sanskritą. Tai nėra kažkas neįprasto, juk beveik visos religijos gilinasi į savo šventus raštus originalo kalba, jeigu tik sugeba. O mūsų laikais tai prieinama visiems – knygų pilna, internetas atviras, žodynų netrūksta… Kiekviena dvasinė mokykla taip pat turi savo „emocinius”/simbolinius terminus ir išsireiškimus, kaip kad „Kristaus kūnas, Kristaus kraujas” krikščionybėje ir pan. Natūralu, kad susidūrus su nauja kultūra ne viskas bus suprantama iš karto. Tačiau viskas priklauso nuo noro ir kantrybės :)
• Tinklinis marketingas ir „bhakti vriška” – gerai pastebėta.Tikrai panašu :) Tai susibūrimų tipas skirtas bendrai maldai, Dievo šlovinimui ir filosofijos studijavimui, kuriuos ir pats esu vedęs kažkada. „Tinklinio marketingo” principas toje programoje tikrai yra panaudotas. Kaip suprantu, to tipo programas sugalvojo būtent rusai, jiems kažkodėl tai tiko ir patiko. Tuo tarpu Lietuvoje tai neprilipo nei besidomintiems nei iniciatoriams. Tačiau pas susibūrimų principas patiko turbūt visiems, tik kiekviena šalis ir bendrai kiekvienas iniciatorius asmeniškai juos įgyvendina sau priimtinais būdais. Be to, minėtas sklaidos principas atsirado tūkstančius metų anksčiau nei buvo sugalvotas terminas „tinklinis marketingas”, nes jo esmė tiesiog tame, jog kiekvienam naujam nariui kažkada pasiūloma pasikviesti savo draugus ar pažįstamus. Tiek čia to marketingo. Bet itin užkliūna tiems, kurie neįvertino pačio susitikimų turinio. Jeigu ten kažkas dalintų pinigus, ar būtų nepatenkintų jog reikia pakviesti ir savo draugus? Tačiau kadangi dalinamos tik Vedų žinios ir meditacijos praktika, tad populiarumas yra mažesnis :)
• Ar „Krišnos sąmonė”* yra amerikietiška? (*Kiti pavadinimai – bhakti joga, vaišnavizmas, atsidavimas Dievui, kaip jį pateikia senovės sanskrito raštai bei šventieji). Amerikoje apie tai nebuvo žinoma iki kokių 1966 metų, nebent vienas kitas žmogus žinojo, kuris pats pabuvojo Indijoje, iš ten kilo, arba buvo mokslininkas kuris gilinasi į tokias temas. Tačiau faktas jog vakaruose Krišnos judėjimas pradėjo plisti būtent nuo JAV (nors prieš tai buvo nesėkmingų bandymų ir UK), tad pirmieji vakariečiai nariai buvo būtent amerikiečiai. Todėl net iki dabar, jau senukai, jie lieka judėjimo senbuviai, švęsdami savo 70-80-mečius. Amerikiečiai pirmieji padėjo versti ir spausdinti vedinę literatūrą masiškai, atidarinėti šventyklas, centrus, kaimų bendruomenes, rengti paskaitas, festivalius ir siųsti tai į visą pasaulį… Jie turėjo tam visas sąlygas, o kitų šalių gyventojai ėmė versti jau iš anglų kalbos. Tačiau judėjimo iniciatyvos iš JAV kontūrų išsiliejo labai greitai. Nepamenu ar tai įvyko po metų ar po kelių, bet ir kitose šalyse atsirado iniciatyvų – knygų vertimas, spausdinimas, šventyklų atidarymas, vadovavimas vietinei plėtrai ir tt. Faktiškai joks stipriai Dievo ieškantis žmogus negalėjo likti abejingas susipažinęs su Vedų ir Krišnos sąmonės filosofija, nepriklausomai nuo savo tautybės, rasės ar net religijos. Skyrėsi tik reakcijų intensyvumas pagal kiekvieno galimybes :) Greitai daug iniciatyvių judėjimo narių iškilo Anglijoje, Vokietijoje, žinoma Rusijoje ir kitose šalyse… Įskaitant Lietuvą, kur šis judėjimas prasidėjo apie 1979 m.
• Iš kur pinigai jeigu niekas pas juos nedirba, o pradžioje buvo išvis mažai narių? – taip, pradžioje buvo tik vienas narys, kuris ir atvežė, bei pradėjo šitą judėjimą, tiesiog giedodamas mantrą po medžiu. Tačiau narių skaičius augo žaibiškai ir tarp jų visad atsirasdavo ir labai turtingų žmonių. Iki dabar žinomiausi nariai itin daug prisidėję prie Krišnos sąmonės judėjimo plėtros yra The Beatles grupės narys Džordžas Harisonas, o taip pat Ford kompanijos savininko anūkas ir bendrasavininkas Alfredas Fordas, kurio lėšomis iki dabar statoma didžiausia pasaulyje šio judėjimo šventykla-miestelis Indijoje, Majapūro mieste. Tai tik žymiausios pavardės, tačiau turtingų narių ir prijaučiančių žmonių yra nesuskaičiuojama, kurių pagalbos dėka išeina vystyti bet kokio dydžio projektus, įskaitant labdrados projektus, švietimo, mokslo, kulturos, meno, ekologiško ūkio ir pan. Didesnė problema tame, kad judėjimo turtas pritraukia ir apgavikus… Bet faktai tokie.
• Kinų kalboje yra žodis DIEVAS, priešingai nei teigė istorijos autorė. Nepaisant dabartinės ateistinės santvarkos, Kinijoje yra visos pagrindinės pasaulio religijos, įskaitant rytų dvasines tradicijas. Be to, iki komunizmo Kinija turėjo savo religines tradicijas, kaip Daoizmas, kuri turi nepaneigiamus ryšius ir panašumus su rytų filosofija ir Vedų pasaulėžiūra.
• Krišnos sąmonė paremta Vedomis ar ne? Kai kam, kaip ir autorei kilo abejonių, ir tos abejonės turi pagrindo, nes kaip ir bet kokioje tradicijoje atsiranda daugybė žmonių, kurie net neskaito savo tradicijos mokymų, arba skaito per mažai, arba net ir skaitydami – nepajėgia sekti be klaidų ar interpretacijų. Lygiai kaip ir daugybė vakariečių vadinami krikščionimis visiškai ne būtinai idealiai atspindi Kristaus mokymą ir gyvenimą, bet nepaisant to – jie stengiasi, tiki ir neatsisako Kristaus sekėjų titulo. Taip ir Krišnos sąmonės judėjimas faktiškai yra pilnai paremtas šventais rytų raštais – Vedomis. Kiek tai pavyksta konkretiems asmenims – kitas klausimas, bet kito pagrindo judėjime nėra. Vedų terminas platus, ir jis talpina šimtus, jeigu ne tūkstančius, skirtingų religinių ir filosofinių mokyklų. Krišnos sąmonės judėjimas istorine prasme remiasi konkrečiai Gaudija Vaišnavų dvasinio mokymo linija, kuri akcentuoja Bhakti Jogos tikslus esančius Vedų dalyse vadinamose Puranomis ir Bhagavadgyta. Pastarosios Vedų dalys be kompromisų talpina daugiausiai visos Vedų kultūros turinio, nes visų pirma tai yra ne nurodymai ar dogmos, o istorijos, pasakojimai apie tai, kaip gyveno ir mąstė šventieji, ar kiti labai įvairūs Dievo ieškantys žmonės skirtingais Vedų kultūros gyvavimo laikais. Tad jeigu šis judėjimas nėra paremtas Vedomis, tad bet koks kitas judėjimas faktiškai turėtų dar mažiau teisių į tokį titulą.
• Kam reikalinga organizacija, jeigu žmogus ir pats vienas gali melstis, šlovinti Dievą namuose? Tai dažnas klausimas, bet atsakymas elementarus: žmogus gali ir vienas, bet to nedaro. Bent jau dauguma. Kodėl? Nes visi esam socialinės būtybės, daugumai reikia palaikymo, pavyzdžio, pagalbos, bendraminčių ar bent jau pradinio įkvėpimo. Ir miške galima gyventi vienam, bet kodėl to nesirenkame? Kitas argumentas – ISKCON įkūrėjas, senukas Prabhupada (1896–1977), taip pat galėjo vienas ramiai medituoti tobulo grožio Indijos šventyklose, bet jis sekė savo pačio mokytojo nurodymais. Mokymas paprastas: padėti dvasiškai tobulėti kitiems yra dar svarbiau nei gyventi tiesiog dėl savo pačio pasiekimų. Vieniems ši mintis labai patiko, kitiems mažiau. Tačiau akcentuojant būtent šį tikslą ir buvo sukurtas judėjimas. Kaip sekasi tai įgyvendinti – čia jau kitas klausimas. Tai tikrai nėra lengva, kiekviena judėjimo karta susiduria su vis naujais išbandymais. Tačiau tikslas nesikeičia :)
Ačiū, kad skyrėte laiko paskaityti, linkiu visiems pastovumo ir tobulėjimo savo pasirinktame gyvenimo kelyje vedančiame į pažinimą!
Ojej… labai prastos kokybėssu su daug daug klaidelių straipsnis. Patarčiau išimti jį.
Dar vienas papildymas: užfiksuojant temą – Vilniaus universiteto Tarptautinių Santykių ir Politikos Mokslų institute atliktas vaizdingas tyrimas apie Krišnos sąmonės judėjimą sovietmečiu Pirmųjų narių pasakojimai apie susidūrimus su KGB, sodinimus į kalėjimą, psichiatrinę ligoninę ir panašiai