Psichologinės gynybos mechanizmai: projekcija
Dauguma žmonių mano, kad jų didžiausias trūkumas yra jų didžiausia stiprybė.
Jie užsipuola kitus, dėdamiesi labai sumanūs ir įžvalgūs išties dėl to, kad daro tai patys. Kitaip tariant, įžvelgia kituose tiesiog savo bėdas. Savo atspindį, projekciją. Ir taip elgiasi tol, kol susipranta (jei išvis susipranta).
Kol nepajuntame, kad mums nesvetimi jokie kitų žmonių poelgiai, tol mus nesąmoningai valdys visi tie potraukiai, kurie atrodo tokie baisūs ir nepriimtini, jog už juos negalėtume sau atleisti.
Pripažinę ir sąmoningai sutelkę dėmesį į savo nejautrumą, priekabumą, nesąžiningumą, pyktį netampame blogesni, juk visa tai jau glūdėjo mumyse (nėra ką prarasti!). Įsisąmoninus savo destruktyvių polinkių kilmės šaknis – atsiranda galimybė išsivaduoti ir nustoti juos tenkinti.
Pagal:
Hugh Prather „Užrašai sau”, 54 p.