Psichologiniai vairuotojų tipai: kokio elgesio iš jų tikėtis?
Lietuvos vairuotojai gali atrodyti santūresni keliuose nei kad, pavyzdžiui, šiltųjų kraštų vairuotojai, kur signalizavimas, mostigavimas, šūksniai pro langus yra kasdienybė. Tačiau emociškai „karštų“ situacijų bandant pasidalinti vietą gatvėje, pasitaiko ir pas mus. Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė dalijasi, kad elgesį prie vairo didžiąja dalimi lemia mūsų charakterio ypatybės. Ji pataria, ką daryti kelyje susidūrus su emocingomis savo ar kitų vairuotojų reakcijomis. Kokios galimos išeitys atsidūrus sudėtingose situacijose kelyje, komentuoja Audrius Kikutis, „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovas.
Iš kur kyla pyktis keliuose?
Kiekvienas iš mūsų turi kelių charakterio tipų savybių ir reakcija priklauso nuo to, kuris tipas konkrečiame žmoguje dominuoja. Pasak G. Petronienės, narcisistinio tipo asmenybės už vairo gali elgtis ramiai, tačiau yra linkusios nuvertinti ir žeminti kitus. Paranojinio tipo asmenybės valdomos jausmų – kelyje gali elgtis neapgalvotai ir net pavojingai, įsivaizduoti, kad prieš juos visi nusiteikę. Depresyvaus ir mazochistinio tipo asmenybės nelinkusios konfliktuoti, tačiau dažnai automobilis jiems – vienintelė vieta, kur drįsta išreikšti savo pyktį keiksnojimais.
Įvykus eismo įvykiui, asmenybės charakteris dar labiau išryškėja, tai pastebi ir A. Kikutis: „Į tas pačias situacijas kelyje skirtingi žmonės reaguoja skirtingai – vieni būna susijaudinę ar išsigandę, kiti supykę ar įsiaudrinę, treti išlieka ramūs. Reakcija priklauso taip pat ir nuo vairuotojo amžiaus, patirties ar konkrečių aplinkybių, kuriose jis atsiduria. Pavyzdžiui, jaunos mamos su dviem mažamečiais vaikais, patekusios kad ir į smulkų eismo įvykį, bet tamsiu paros metu ir kažkur užmiestyje, reakcija bus visai kitokia, nei analogiškoje situacijoje atsidūrusio vairuotojo, kuris keliavo keleto draugų kompanijoje.“
A. Kikutis sako, kad būtent todėl Kontaktų centro specialistai į kiekvieną atvejį žiūri individualiai, suteikia informaciją pagal prioritetus, paaiškina, kokių veiksmų klientas turi imtis ir kokią pagalbą gali gauti: „Pastebime, kad ramesni dažniau išlieka tie, kurie iš anksto yra pasirūpinę papildoma draudimo apsauga bei susipažinę su draudimo produkto savybėmis. Pavyzdžiui, vairuotojai, turintys kasko draudimą, eismo įvykių situacijose išlieka gerokai ramesni bei užtikrinti nei tie, kurie draudžiasi tik TPVCAP draudimu, nes žino, kad bus padengti ne tik jų sukelti nuostoliai tretiesiems asmenims, bet atlyginta ir jų pačių patirta žala.“
Koks elgesys atsiskleidžia?
Pasak G. Petronienės, charakterių tipus galima iliustruoti konkrečia situacija, pavyzdžiui, jie visi skirtingai elgsis, jei prasilenkiant žvyrkelyje su kitu vairuotoju, pakilęs akmenukas išdauš automobilio stiklą. Depresyvaus ir mazochistinio charakterio tipo žmonės pajus stiprų nerimą, kaltins save, psichopatinio tipo asmenybės pradės bartis, reaguos agresyviai, o paranojinio – pagrasins teismu. Narcisistai sieks nuvertinti ir pažeminti kitą vairuotoją, kaltindami, kodėl jis taip padarė, kodėl nesilaikė tinkamo atstumo.
A. Kikutis komentuoja, kad kartais į nemalonias situacijas keliuose pakliuvę žmonės dėl patiriamo streso tiesiog pamiršta, kokius veiksmus reikia atlikti, ar kokia pagalba gali naudotis: „Jei kelyje kažkas nutinka, visada reikia prisiminti, kokias draudimo apsaugas turi. Įvairiose situacijose dažniausiai gelbsti pagalbos kelyje paslauga, kuri gali būti įsigyta tiek prie kasko, tiek ir prie TPVCA draudimo. Priklausomai nuo paslaugų apimties, gali būti suteikiamos konsultacijos telefonu, rato pakeitimas kelyje ar automobilio nutempimas į saugojimo aikštelę, pakaitinio automobilio suteikimas, kol bus vykdomas remontas. Kasko draudime, pagalbos kelyje paslaugų apimtis yra plačiausia, vienokia ar kitokia pagalba per metus pasinaudoja maždaug 20 proc. klientų. Vieniems smulkios pagalbos prireikia žiemą, kai tiesiog neužsiveda automobilis, kitiems – kai keliaujant užsienyje prireikia daugiau paslaugų – nuo kelionės visai šeimai pratęsimo iki nakvynės viešbutyje organizavimo.“
Pasitaiko ir dar sudėtingesnių bei specifinių atvejų. „Vienas iš jų – kai eismo įvykyje vairuotojas dalyvauja nelegaliai: neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ar yra neblaivus. Tokiais atvejais jie gali elgtis neapgalvotai, labai jaudintis ar būti agresyvūs, bandyti apgauti, teisintis, įtikinti dėl finansinio atlygio vietoje, sukčiauti ar pasišalinti iš įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad nepriklausomai ar esate kaltininkas, ar nukentėjęs, reikia būti itin budriems, nepasiduoti galimoms manipuliacijoms ir provokacijoms, kviesti policijos pareigūnus ir situaciją palikti aiškintis jiems“, – teigia A. Kikutis.
Kaip reaguoti?
G. Petronienė pataria patekus į eismo įvykį ir pastebėjus kito žmogaus aštrias emocijas reaguoti griežtai ir išlaikyti šaltą protą: „Susidūrus su „piktųjų“ tipų asmenybėmis, nustatykite ribas, tvirtai stabdykite besiveržiančias emocijas, liepkite žmogui nurimti, nesinervinti, sakykite, kad jei negalite nurimti, kviesime policiją, o jei nurimstate – užpildysime eismo įvykio deklaraciją. Visus „piktuosius“ tipus reikėtų pastatyti į vietą tokiu racionaliu būdu.“
Matant panikuojantį ar liūdintį žmogų, anot G. Petronienės, reikėtų tvirtai, tačiau empatiškai nuraminti lyg suaugusį vaiką, sakyti – matau, kad labai susijaudinote, bet dabar nurimkite ir einame užpildysime eismo įvykio deklaraciją. Juk mes ir patys reaguojame priklausomai nuo mūsų charakterio tipo: jei esame linkę susinervinti, šaukti ant kito žmogaus, reikėtų sau pasakyti, kad tai nepadeda išspręsti bėdos, o galima tik sulaukti didesnio kito žmogaus priešiškumo. Jei esame linkę nusileisti, šį kartą reikėtų priminti sau paisyti savo interesų, nesutikti su keistais pasiūlymais, pavyzdžiui, žalos atlyginimui duoti grynųjų pinigų.