Psichologiškai stiprūs vaikai! Tiesiog nekartokite jiems šių 5 dalykų…

Iliustracija: Vasile Tiplea / Unsplash

„Didžiuojuosi, kad mano sūnus toks stiprus. Jis neverkė nė karto nuo to laiko, kai mirė jo močiutė“, – gyrėsi psichologui aštuonmečio tėvas. Tai – pats geriausias pavyzdys, kaip klaidingai suprantama dvasinė stiprybė, kartu pasiunčiant žalingą žinią vaikams. Nepaisant gėrų tėčio ketinimų, jo žodžiai potencialiai yra gana žalingi, rašo „Business Insider“.

„Neverkti“ nėra stiprybės ženklas. Iš tiesų dažnai prireikia kur kas daugiau drąsos parodyti ašaras, nei jas sulaikyti. Dvasinė stiprybė apima savo emocijų suvokimą ir žinojimą, kaip jas išreikšti sveikais būdais, pavyzdžiui, verkiant, kai esi liūdnas. Yra didelis skirtumas, kokius žodžius vartojate kalbėdami su vaikais. Jei nekreipiate į tai dėmesio, galite nusiųsti vaikams klaidinančią žinutę, kuri įdiegs nesveikus įpročius ir gali atimti iš vaikų dvasinę stiprybę, kuri jiems būtina, kad maksimaliai atskleistų savo potencialą.

Štai penki dalykai, kuriuos turite liautis sakę savo vaikams, jei norite, kad jie būtų dvasiškai stiprūs.

1. „Didelio čia daikto“. Jei jūsų dukra sako, kad nervinasi dėl artėjančio muzikinio pasirodymo, ar yra susirūpinusi, kad draugė ant jos supyko, nenuvertinkite vaiko rūpesčio sakydami: „Didelio čia daikto“. Jai tai yra didelis daiktas. Ir ji bando pasakyti jums, kad jai reikia pagalbos susitvarkyti su savo emocijomis. Todėl užuot saką, kad ji nesirūpintų, suteikite jai įgūdžius įveikti graužatį.

2. „Baik verkti“. Verkti nėra blogai. Tai – sveikas būdas išreikšti emocijas. Viena iš priežasčių, dėl ko tiek daug suaugusiųjų atsiprašinėja už tai, kad išliejo ašarą, yra ta, kad jie buvo mokomi, jog verkti yra blogai. Žinoma, jeigu jūsų vaikas rėkia ir raitosi ant grindų prekybos centro viduryje, reikia parodyti, kad toks elgesys yra netinkamas. Paaiškinkite, kad trikdyti kitus žmones parduotuvėje nėra gerai. Tiesiog taisykite savo vaiko elgesį, bet ne emociją.

3. „Tu protingiausias vaikas visoje mokykloje“. Jeigu sakote vaikui, kad jis – geriausias krepšininkas pasaulyje arba protingiausias vaikas mokykloje, perdėtos pagyros padaro daugiau žalos nei naudos. Tegul pagyrimai būna teisingi. Ir labiau koncentrokitės į pastangas, jei į rezultatą. Pabrėžkite faktą, kad jis daug mokėsi ar labai stengėsi, kad vaikas žinotų pastangų vertę. Jeigu pagyras skirsite tik sėkmingiems rezultatams, vaikas gali užaugti galvodamas, kad privalo laimėti bet kokia kaina, net jeigu dėl to reikėtų įskaudinti kitus žmones. Taip pat vaikas gali galvoti, kad yra vertingas tik kai yra pirmas – tai gali jį sulaikyti nuo bandymų, kai jis manys, kad gali nepasisekti.

4. „Viskas bus gerai“. Normalu norėti vaikams užtikrinti, kad viskas visada būtų gerai. Bet kartais nebūna gerai. Jūs negalite apsaugoti juos nuo sunkumų ar net tragedijų. Užuot sakė jiems, kad nieko bloga nenutiks, mokykite juos, kad jie yra pakankamai stiprūs susidurti su bet kuo, ką jiems pateiks gyvenimas. Suteikite jiems įgūdžių iš priemonių, reikalingų suisidoroti su neišvengiamais gyvenimo iššūkiais.

5. „Nusiramink“. Pasakymas „nusiramink“ nesukuria ramybės jausmo. Iš tiesų dauguma tėvų sako „Nusiramink!“ dėl savo pačių nusivylimo, kai nori, kad vaikas liautųsi. Bet jūsų vaikas taip bando pasakyti, kad yra susierzinęs. Todėl svarbu suteikti jam įgūdžius, kurių jam reikia, kad nusiramintų – juk norite, kad jis žinotų, ką daryti, kad susitvarkytų su savo jausmais, kai jūsų nėra šalia. Mokykite savo vaiką, kaip nusiraminti pačiam. Ar tai būtų keli gilūs įkvėpimai, ar išėjimas pasivaikščioti, vaikai turi žinoti, kaip nuraminti savo protus ir kūnus. Po to vaikas išmoks praktikuoti šiuos įgūdžius savarankiškai.

Parengė lrytas.lt | rubrika „Gyvenimo būdas”