Psichologų tyrimai rodo, kad Lietuvos žmonių laimės jausmą lemia ne pinigai
Iliustracija: pixabay.com
„Žmogaus studijų centro“ kasmet atliekami Lietuvos psichologinio klimato ir žmonių jausenos tyrimai rodo, kad Lietuvos žmonių pasitenkinimas gyvenimu šalyje ar noras emigruoti susijęs ne su gaunamomis pajamomis, kaip dažniausiai teigiama. Nauja duomenų analizė atskleidžia, kad pinigai nėra tas faktorius, kuris padidina žmonių pasitenkinimą gyvenimu. Kur kas svarbesnis reikalingumo ir priklausymo savo šaliai jausmas.
„Tradiciškai manoma, kad Lietuvos gyventojai nesijaučia laimingi, nes gauna per mažas pajamas. Todėl visų politikų ir ekonomistų akys krypsta į vieną rodiklį – šalies žmonių uždarbį. Tačiau tyrimo duomenų analizė rodo, kad pajamos tik iš dalies lemia Lietuvos žmonių gerovės ir laimės jausmą“, – sako „Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. Gintaras Chomentauskas.
Jis patikslina, kad pasitenkinimą gyvenimu su pinigais sieja tik žemiausias pajamas gaunantys šalies gyventojai. Kiek daugiau, t.y. daugiau nei 400 eurų šeimos nariui gaunančių asmenų, kas apytiksliai atitinka šalies pajamų po mokesčių vidurkį šeimos ūkio nariui, laimės jausmas tiesiogiai nebesusijęs su pinigais. Pasiekus šią pajamų ribą, pasitenkinimą gyvenimu labiau lemia psichologiniai faktoriai – reikalingumo jausmas, pasitikėjimas, vienybės jausmas, priklausymas bendruomenei.
„Kalbant apie tai, kodėl Lietuvoje žmonės yra vieni nelaimingiausių Europoje, reikia pirmiausiai analizuoti, kiek mes esame sutelkti kaip visuomenė, koks mūsų susvetimėjimo lygis, kaip vieni kitus palaikome ir bendraujame. Pagrindinė mūsų bėdų priežastis – emocinė jausena, susvetimėjimas, susipriešinimas“, – mano mokslininkas.
Pasak jo, pasitenkinimas gyvenimu labiausiai susijęs su tuo, kaip žmogus jaučiasi tarp kitų žmonių. Žmogaus laimė slypi ryšiuose su kitais žmonėmis.
„Tad mes turime galvoti apie tai, kaip padėti žmogui išlaikyti ryšį su šeima, draugais ir kaimynais, kaip padėti žmogui gerai jaustis artimiausioje socialinėje aplinkoje. Ir kartu labai svarbu, kad mes jaustume galintys daryti įtaką ir socialiniam gyvenimui plačiąja prasme, t.y. mūsų šalies gyvenimui. Jei bent vieno elemento nėra, žmonės pradeda jaustis esą ne savo vietoje, nereikalingi ir nesvarbūs. Ir svarbiausia to priežastis – susilpnėję socialiniai ryšiai, o ne mažos pajamos“, – teigia G.Chomentauskas.
Tyrimo partnerės draudimo bendrovės „Gjensidige“ vadovas Marius Jundulas teigia, kad jo vadovaujamos bendrovės duomenys rodo didėjantį Lietuvos visuomenės saugumo jausmą.
Anot jo, tyrimas atskleidžia, kad tie žmonės, kurie jaučiasi priklausantys visuomenei ir savo socialinei aplinkai, turintys artimų žmonių – jie neemigruoja ir yra labiau patenkinti savo gyvenimu. Kuo mažiau žmogus jaučiasi susijęs su kitais žmonėmis, tuo jis turi mažiau vilčių dėl ateities, tuo jis prasčiau vertina savo situaciją, jaučiasi bejėgis ją keisti.
„Jei žmonės jaučiasi saugūs savo šalyje, jie linkę savo gyvenimą kurti čia, o ne emigruoti. Todėl verslui, norinčiam auginti šalies ekonomiką, verta atsigręžti į Lietuvos žmonių savijautą, į socialinius ryšius ir jų stiprinimą. Tik tokiu būdu – skatindami stipresnius žmonių tarpusavio ryšius ir visuomenės sutelktumą – mes galime planuoti tvirtesnę ekonominę ateitį“, – teigia draudimo bendrovės vadovas M.Jundulas.
Nacionalinę apklausą „Žmogaus studijų centro” užsakymu 2017 m. pabaigoje atliko „Baltijos tyrimai”.