Psichoterapeutė: ar vis dar vengiame pagalbos?
0 (0)

Kai skauda ranką, koją, dantį ar skrandį, mes skundžiamės savo artimiesiems, einame pas gydytojus, darome viską, kad skausmo šaltinis išnyktų. Bet kai vakarais tris valandas vartomės nuo šono ant šono kamuojami slogių minčių, kai rytą atsikeliame apimti nerimo, kai gyvenimas nebeteikia džiaugsmo, santykiai byra, o ateitis tarsi nebeturi prasmės, bandome sau sakyti „praeis“, „man viskas gerai“, „susiimsiu“.

„Psichikos sveikata reikia rūpintis kasdien, – sako Asmens sveikatos klinikos Klaipėdos filialo medicinos psichologė, psichoterapeutė Viktorija Tarozienė. – Psichikos sveikata leidžia susidoroti su gyvenimo įtampomis, realizuoti savo gebėjimus, gerai mokytis, dirbti.“

Kodėl kartais vengiama kreiptis į psichikos sveikatos specialistus?

Psichoterapeutė pastebi, kad kartais žmonės delsia kreiptis į psichikos sveikatos specialistus dėl klaidingų nuostatų, stigmos, asmenybės savybių ar informacijos trūkumo.

Pirmiausia problemą mėgina spręsti savarankiškai. Klausia patarimo artimųjų, giminių, draugų. Skaito savipagalbos knygas, klausosi įrašų internete. Keičia gyvenimo būdą, išeina atostogų. Kartais šie pagalbos sau būdai duoda gerų rezultatų.

„Tačiau, jeigu sunkumai neišsisprendžia per porą mėnesių, rekomenduočiau kreiptis į specialistą – psichologą, psichoterapeutą, gydytoją psichiatrą, visuomenės sveikatos specialistą arba tiesiog šeimos gydytoją“, – pataria V. Tarozienė.

Visuomenėje dar egzistuoja tam tikri mitai, dėl kurių žmonės vengia kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą. Psichoterapeutė pripažįsta, kad kai kuriuose iš jų yra gyvenimiškos tiesos. Sergant kai kuriais psichikos ar elgesio sutrikimais, ypač esant būklės pablogėjimui, asmeniui gali būti nesuteikiamas leidimas įsigyti ir turėti ginklą, vairuotojo pažymėjimą, dirbti kai kuriuos darbus.

Tačiau V. Tarozienė akcentuoja: „Šie apribojimai atsiranda ne dėl to, kad žmogus kreipėsi į psichikos sveikatos specialistą, o todėl, kad dėl psichikos ligos paūmėjimo yra sutrikęs jo dėmesingumas, mąstymas ar elgesys. Pasveikęs asmuo gali pakartotinai kreiptis dėl sveikatos būklės įvertinimo.

Vis dar gajos neigiamos nuostatos

Psichoterapeutės nuomone, psichikos paslaugų vartojimo kultūra Lietuvoje pastaruosius dešimtmečius sparčiai keičiasi, bet psichikos problemų stigmatizavimas ir neigiamos nuostatos vis dar gajos. „Manau, tai tiesiogiai susiję su visuomenės žinojimu apie psichikos ligas ir sutrikimus bei supratimu, ką su jais daryti ir kokių teikiamos pagalbos (gydymo) rezultatų galima tikėtis. Kuo daugiau žinome, tuo mažiau vietos lieka baimėms ir mitams“, – teigia psichoterapeutė.

Psichikos sutrikimų spektras gana platus, kai kuriuos nespecialistams sunku net atpažinti ir įvardinti. Be to, V. Tarozienė pastebi, kad visuomenei trūksta žinių, kaip derėtų reaguoti ir komunikuoti atsidūrus šalia žmogaus, kuris turi psichikos ir elgesio sutrikimų, kad komunikacija neatrodytų stigmatizuojanti.

Psichologė, psichoterapeutė Viktorija Tarozienė

Psichoterapeutė pastebi, kad net turint teigiamą nuostatą ilgą laiką gyventi ar dirbti šalia asmens, kuris turi tam tikrų psichikos ir elgesio sutrikimų, gali būti sunku. Situacija ypač sudėtinga, jeigu santykiai yra priklausomi, o žmogus savo būklės neatpažįsta (nepripažįsta) ir nesiima problemos spręsti.

Šalia esantiems gali tekti ieškoti būdų ir stiprybės, kaip gyventi ir dirbti šalia asmens, kurį kankiną slogios, nerimastingos arba labai permainingos nuotaikos, apsvaigimo nuo psichoaktyvių medžiagų laikotarpiai, ūmaus ir nevaldomo elgesio priepuoliai. Dėl charakterio ypatumų santykiuose nuolatos tenka patirti jo sudirgimą, nuvertinimą, kontrolę ir kt. „Tenka pastebėti, kad tokiais atvejais didžiausią emocinį diskomfortą, gėdą, bejėgiškumą ir neviltį jaučia būtent artimiausioje aplinkoje atsidūrę asmenys“, – teigia V. Tarozienė.

Ne visas problemas išsprendžia vaistai

Kartais žmonės yra linkę psichikos sveikatos problemas spręsti raminamųjų vaistų, kuriuos išrašo šeimos gydytojas, tablete. Šeimos sveikatos klinikos psichoterapeutė primena, kad žmonės serga psichikos ligomis arba gali turėti psichologinių sunkumų, o kartais abi šios negandos ištinka vienu metu. „Ligas reikia gydyti, o sunkumus spręsti“, – sako V. Tarozienė.

Kai kuriuos psichikos ir elgesio sutrikimus būtina gydyti vaistais, nes tai pats efektyviausias būdas sumažinti žmogaus kančią. Netaikyti tokio gydymo būtų tiesiog nehumaniška.

„Yra vaistų, padedančių palengvinti tam tikrus simptomus, kurių buvimas stipriai trikdo kasdienybę ir žmogaus gebėjimą veikti, pavyzdžiui, pasirūpinti savimi ir dirbti. Tačiau nėra tabletės, kuri padėtų išmokti užmegzti emociškai prasmingus santykius, išlaikyti draugystes, spręsti konfliktus, analizuoti pasikartojančius elgesio modelius, perdirbti psichiką traumuojančias patirtis, daryti reikšmingus gyvenimo pasirinkimus ir sprendimus“, – sako V. Tarozienė

Pozityvūs pokyčiai visuomenėje

Psichoterapeutė V. Tarozienė pastebi teigiamų pokyčių visuomenės požiūryje į psichikos sveikatos problemas: „Žinia, kad žmogus yra ir psichologinė būtybė, turi jausmus, psichologinių poreikių, tad būtina rūpintis psichologiniu gyvenimo, mokymosi, darbo klimatu, jau pasiekė daugelį (tačiau tikrai ne visus) darželių, mokyklų, įmonių, organizacijų ir namų ūkių.“

Kaip ir daugelyje sričių, taip ir šioje, pažangiausi ir drąsiausi yra jaunesnio amžiaus, platesnės provakarietiškos pasaulėžiūros asmenys. Tai žmonės, kurie nori gyventi kokybišką ir visavertį gyvenimą asmenybės, santykių, profesinių pasirinkimų srityse ir yra linkę į tai investuoti.

Kaip pozityviausią poslinkį šioje srityje ji įvardija didėjantį jautrumą savo ir artimųjų psichologinei sveikatai ir gerovei, todėl atsiranda ir daugiau drąsos kreiptis savalaikės pagalbos, paramos arba informacijos.

Pozityvius poslinkius visuomenėje įrodo ir faktai. „Skaičiuojama, kad Lietuvoje į gydytoją psichiatrą konsultacijos dėl įvairių priežasčių kasmet kreipiasi maždaug 44 iš 100 tautiečių. Mūsų šalyje kasmet apie 350 tūkst. asmenų diagnozuojamas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas. Praktikoje galime stebėti, kad psichikos sveikatos specialistų skaičius Lietuvoje didėja ir eilės prie jų kabinetų taip pat“, – teigia V. Tarozienė.

Psichikos sveikatos specialistų kompetencijoje yra ne tik ligų ir sutrikimų gydymas, bet ir jų profilaktika, informavimas, švietimas. Psichoterapeutė pataria į psichikos sveikatos centrus profilaktiškai kreiptis patiriant nepasitenkinimą jausmų, minčių, elgesio, tarpasmeninių santykių gerovės srityse. Taip pat patariama tą daryti ir patiriant reikšmingus gyvenimo pokyčius: pasikeitus darbui arba veiklai, gyvenamajai šaliai, keičiantis šeimos narių sudėčiai, pavyzdžiui, skyrybų atveju, netekus artimųjų dėl mirties ar emigracijos, arba laukiantis vaikų.

Dažna ir aktuali situacija, kai esamus ar ryškėjančius asmens elgesio ir emocinius sunkumus pirmiausiai pastebi aplinkiniai. „Mes save matome pro savo pačių psichologinio funkcionavimo ir patirties akinius. Kai akinių lęšių spalva keičiasi iš lėto arba visą gyvenimą yra vienos dominuojančios spalvos, tiesiog galime nepastebėti, kad vaizdas, kurį matome, yra kažkoks kitoks, nestandartinis“,– sako psichoterapeutė. Svarbu, kad aplinkui esantys žmonės išdrįstų ir rastų būdų paskatinti kreiptis pagalbos.

Vis dėlto gydymas psichikos sveikatos priežiūros įstaigose yra savanoriškas ir pagrįstas informuotu paciento sutikimu. Jeigu nėra akivaizdaus pavojaus asmens ir visuomenės saugumui, žmogus pats renkasi priimti jam siūlomą pagalbą ar ne.

Kaip gauti pagalbą

Ne visada žmonės, ypač vyresni, žino, kur reikia kreiptis, ar reikalingas siuntimas. V. Tarozienė primena, kad šeimos gydytojas tikrai suteiks informaciją, kaip susisiekti su psichikos sveikatos specialistu. Galima kreiptis tiesiai į priskirto psichikos sveikatos centro registratūrą, tai paprasčiausias kelias ir siuntimo šiuo atveju nereikia.

Patekimo į antrinio ir tretinio lygio psichikos sveikatos paslaugas teikiančias įstaigas tvarka varijuoja, tad kiekvienu atveju reikėtų pasidomėti atskirai.

Psichoterapeutė teigia, kad prieš atvykstant pas psichikos sveikatos specialistą ypatingai ruoštis nereikia: „Psichikos sveikatos specialistas paprašys savais žodžiais papasakoti apie rūpimą klausimą ar sunkumus, dėl kurių žmogus kreipėsi. Užduos papildomų klausimų. Pokalbio pabaigoje pateiks pasiūlymų dėl tolesnės pagalbos strategijos, jeigu yra būtinybė, nukreips atlikti papildomų tyrimų.“


„Asmens sveikatos klinika“ (VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras) teikia nuotolines ir
gyvas psichologų, psichiatrų ir psichoterapeutų konsultacijas. Ši licencijuota psichologijos ir psichiatrijos klinika Lietuvoje veikia nuo 2002 metų. Patyrę psichoterapeutai ir psichiatrai čia konsultuoja vaikus, paauglius bei suaugusiuosius, veda grupinius užsiėmimus, šeimos ar porų terapiją, tėvystės įgūdžių lavinimo grupes. Psichoterapijos ir psichoanalizės centro padaliniai veikia Vilniuje, Palangoje, Panevėžyje, Grigiškėse, Šakiuose, Klaipėdoje.

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.