Renkantis profesiją: klaidos baimė

karjera
Foto: Bethany Legg

Po straipsnio pavadinimu turėtų būti paantraštė „Kaip tinkamai pasirinkti studijų programą?“ Dirbant akademinį darbą neretai tenka patarinėti būsimiems studentams ar jų tėvams šiuo klausimu. Pagrindinis sopulys, tarsi alcheminis eliksyras žadinantis klausinėtojus, – kaip nesuklysti renkantis studijų programą.

Ar žinau, ko noriu?

Renkantis profesiją visų pirma reikia galvoti ne apie galimas klaidas, bet apie pagrindinius siekius: kuo nori būti, ką nori veikti gyvenime, kaip tam tikslui panaudoti asmenines savybes ir studijų procesą. Mąstant šia kryptimi mažinama nerimo galimybė.

Akivaizdu, jog ne visos profesijos gali suteikti populiariausius nūdienos visuomenės siekinius – prabangą, prestižą, galią. Tačiau galimybė susieti gyvenimą su individualiu pašaukimu, prasmės matymas kasdienėje veikloje ir nuveikti darbai kompensuoja praradimus kitose srityse, įskaitant galią, pinigus ir netgi prestižą. Bandau pasakyti, jog renkantis profesiją pirmiausia reikia mąstyti apie esminius individualius tikslus gyvenime. Studijų bei profesijos susiejimas su egzistencinėmis vertybėmis paprastai suteikia stulbinamą efektą. Ar nenorėtum, kad tavo darbas būtų ir tavo hobis? Kiek problemų tai išspręstų ir kiek galimybių suteiktų?

Reikalas tas, kad jei profesijos pasirinkimo motyvas bus susietas su gyvenimo tikslais, tada klaida sunkiai įmanoma, kadangi vertinimo kriterijai priklausys nuo tavo įsitikinimų ir siekių. Tačiau jei motyvai siejami su populiariomis visuomenės madomis, tada klaidos tikimybė didėja, kadangi vertinimo kriterijai nebepriklausys nuo tavęs, o nerimas užklups kaskart, kai veikla nebeatitiks dominuojančių nuostatų. Pvz., svajoji sukurti naują augalų rūšį ir su šiuo ketinimu susieji savo ateitį pasirinkdama botanikės profesiją. Tau nebus labai svarbi kitų nuomonė apie profesijos prestižą, suteikiamą galią ar prabangą, nes kasdieninė veikla – tai mažas prisilietimas prie svajonės. Bet jei rūpi profesijos prestižas, kitų nuomonė, įtaka visuomenėje ar prabanga, tada kažin ar botaniko specialybė atitiks šiuos siekius.

Kad apsispręsti būtų lengviau

Suvokus savo egzistencinius tikslus galima pereiti prie konkretesnės studijų pasirinkimo strategijos. Jei kamuoja nežinia dėl konkrečios specialybės, tikėtina, kad bent jau galima apsispręsti dėl savo polinkio į konkrečią mokslo kryptį. Tada verta atlikti detalesnę analizę ir pasitikrinti, kuris universitetas yra stipresnis konkrečioje mokslų srityje (pvz., humanitarinių, socialinių, politikos, gamtos, informatikos mokslų ir t. t.). Reikėtų pasidomėti konkrečios mokslo šakos specifika, jos pasiekimais Lietuvoje, taikomuoju aspektu, pamėginti įsivaizduoti save toje pozicijoje, apsvarstyti asmeninių savybių ir siektinos profesijos specifikos santykį (pvz., tikslumas ar interpretacija, įgyvendinimas ar kūryba, darbas su žmonėmis ar darbas su dokumentais ir t. t.).

Paprastai kalbant, ne tik aiškūs asmeniniai tikslai, bet ir mokslo krypties pobūdis gali padėti apsispręsti dėl studijų pasirinkimo. Verta nepatingėti ir panagrinėti konkrečius studijų programos dalykus, atsižvelgti į dėstytojų kompetenciją, pasiklausyti tiek esamų studentų, tiek alumnų nuomonės.

Platus išsilavinimas ar individuali profesija?

Toliau jau galima pereiti prie lūkesčių studijoms universitete svarstymo. Antai visame pasaulyje sutinkama, jog darbo rinka yra itin dinamiška ir kaiti, todėl nuspėti globalią kaitą ir jos pasekmes yra sunku. Geriausi pasaulio universitetai neprisiriša prie specialybinių įgūdžių ir studijų programas papildo universaliais įgūdžiais, leisiančiais savarankiškai koreguoti individualią kompetenciją pagal konkretų poreikį. Visų pirma, jie moko tokių sunkiai apčiuopiamų, tačiau strategiškai svarbių įgūdžių kaip lyderystė, strateginis ir analitinis mąstymas, sugebėjimas rasti sprendimus ir savarankiškai atnaujinti reikalingas žinias. O Lietuvoje palaikoma nuomonė tarytum skatina elgtis kitaip. Antai verslas reikalauja tam tikrų (priklausomai nuo verslo šakos) įgūdžių turinčių specialistų.

Pasirinkimo variantai du: vienas – universalūs įgūdžiai ir platus išsilavinimas, o kitas – siaura kvalifikacija ir apčiuopiama kompetencija. Viena vertus, platus žinojimas ir universalūs įgūdžiai sukuria riziką, kad jie taip ir nebus papildyti konkrečiais įgūdžiais, kuriuos silpnesnio kūrybiškumo ir verslumo asmenybei sunku konvertuoti į apčiuopiamą kontraktą darbo rinkoje. Kita vertus, konkrečios specialybės praktiniai įgūdžiai gali stokoti platesnės erudicijos, intelektualumo ar tiesiog universalumo, leidžiančio prisitaikyti dinamiškoje rinkoje. Tada iškyla rizika dėl nesugebėjimo prisitaikyti prie poreikių kaitos ilgainiui iškristi iš darbo rinkos.

Analitinis mąstymas, gebėjimas mokytis, komunikabilumas, rizikos suvokimas, kūrybiškas sprendimų priėmimas – visa tai įvardijama kaip tam tikra panacėja, tariamai padėsianti apsisaugoti nuo įvairios laikmečio rizikos. Nėra abejonių, jog minėtos savybės pasitarnautų kiekvienam. Tačiau dera pripažinti, kad jos nėra lengvai įkandamos visiems. Priešingai nei skelbiama viešojoje erdvėje, amato išmanymo poreikis niekada nesumažės, tiesiog gali pasikeisti kontekstas, kuriame reikės pritaikyti savo žinias.

Ar įmanoma pusiausvyra? Greičiausiai, taip. Tačiau galutinis rezultatas priklausys ne tik nuo studijų programos, bet ir nuo individualių savybių. Renkantis studijų programą, verta pažiūrėti, į kurią iš minėtų pusių ji labiau linkusi, o tada adekvačiai įvertinti savo savybes, galimybes ir platesnius gyvenimo tikslus.

Kad ir ką jaunas žmogus pasirinktų, būtina nepamiršti: be profesinių įgūdžių, ne mažiau svarbu mokytis ir žmogiškųjų dalykų – nuoširdumo, pasitikėjimo, empatijos, pagalbos kitam. Daugelis nori būti lyderiais, bet svarbiau išlikti padoriu piliečiu. Bet kurios edukacinės įstaigos tikslas turėtų būti ne tiek sukurti pažangią, efektyvią ir produktyvią armiją, skirtą darbo rinkos poreikiams patenkinti, kiek ugdyti darnią, inteligentišką dorų piliečių visuomenę. Ar verta dėl to abejoti?

Amato išmanymo poreikis niekada nesumažės, tiesiog gali pasikeisti kontekstas, kuriame reikės pritaikyti savo žinias.

Jei profesijos pasirinkimo motyvas bus susietas su gyvenimo tikslais, tada klaida sunkiai įmanoma.

Sociologas Dainius Genys
Vytauto Didžiojo universitetas

moters_psichologija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *