Retai man kada vaikinas patinka, vis randu kažkokių trūkumų
© Jerry Nelson/Illustration Works/Corbis
Klausimas: Šiuo metu jaučiuosi sutrikusi ir neužtikrinta dėl santykių su vaikinais. Man 19 metų, atrodo nėra ko skubėti, bet norisi šilumos ir supratimo. Nors dabar jau supratau, kad vaikinas neturi manęs papildyti. Tvirtas ryšys galimas tik tarp dviejų asmenybių, kurios yra susiformavusios. Net ir tai žinodama jaučiu, kad kažko lyg ir trūksta… Įdomu tai, kad labai dažnai sapnuoju panašius sapnus. Sapne kartais net suvokiu, jog sapnuoju ir tada bandau ieškoti To vienintelio vaikino, ilgai blaškausi, visi sutikti vyrai atrodo nepatrauklūs ir galų gale sapnas baigiasi, man nespėjus jo rasti. Taip pat kartais sapnuoju buvusią savo meilę, kuris mane atstūmė (retai apie jį galvoju, bet sapnuose jis vėl sugrįžta), arba kad bučiuoju nepažįstamus vaikinus. Kitą rytą po tokių ar panašių sapnų jaučiuosi baisiai vieniša ir niekam nereikalinga.
Manau sapnai atspindi mano gyvenimą, retai man kada vaikinas patinka visiškai, atrodo vis randu kažkokių trūkumų ir nežinau ar tai reiškia, kad esu nepasiruošusi rimtiem santykiams ar tiesiog nieko arti neprisileidžiu. Bet kai jį atstumiu, po kiek laiko pasigailiu, nes visi matyti trūkumai tampa nebe tokie matomi.
Niekada man neaišku, kiek mergina gali rodyti dėmesio vaikinui, kad neįkyrėtų ir neatrodytų per daug prieinama.
O paklausti norėčiau, kaip suprasti ar man tikrai reikalingas vaikinas, ar aš tiesiog ieškau palaikymo? Ką gali reikšti mano sapnai? Galbūt man nebekils tokių klausimų kai sutiksiu tikrai man artimą žmogų?
Ačiū
Aurelija (vardas pakeistas)
Atsakymas: Sveika Aurelija, daug rašote apie tai, kad jaučiatės vieniša, sutrikusi, niekam neįdomi. Svarstote klausimą – ar jums reikalingas vaikinas? Iš to, kas pastaruoju metu su jumis vyksta – pablogėjusi nuotaika, liūdesys, intymus sapnai, galima kalbėti apie nepatenkintus poreikius. Kaip bebūtu, turite viltį sutikti savo vienintelį jums skirtą vyrą. Jūsų kaip ir daugelio žmonių partnerystės, meilės poreikis gali skirtis priklausomai nuo jo įsivaizduojamo idealo. Apie vyrus rašote kaip apie kokius neaiškius sutvėrimus, kuriuos sunku jums perprasti ir dėlto nematote privalumų, o tik daug trūkumų. Siekiant susigaudyti savyje galima užduoti sau klausimus:
- kokiomis bendražmogiškomis savybėmis turėtu pasižymėti mano partneris?
- Ką jame vertinčiau?
- Su kuo nesusitaikyčiau?
- Kokios jo charakterio ypatybės galėtu mane erzinti?
- Kokios jo charakterio ypatybės man leistu su juo draugauti, pasilikti?
- Kokios mano viltis susijusios su partneryste trumpesniam/ilgesniam laike?
Šaunu jeigu tai jau atlikote, bet dar lieka daug neaiškumų – kodėl mes visi tokie skirtingi? Moterys ir vyrai skiriasi ne tik savo fiziologija ir išoriniais lytiniais požymiais, bet ir savo bendravimu, galvosena, suvokimu, jausmais, vertinimu. Pažinti visas lyčių subtilybes yra sudėtinga. Vyrai ir moterys neretai klysta manydami, jog jų antros pusės turi mąstyti, jausti, bendrauti kaip jie patys. Suvokus ir pripažinus esamus skirtumus, trūkumai nebeatrodys trūkumais, kas leistų išvengti daugelio nesusipratimų bendraujant partneriams. Laužote sau galvą, dėl jums svarbaus klausimo, kuris neleidžia atsipalaiduoti bendraujant su vaikinais – kiek mergina gali rodyti dėmesio vaikinui, kad neįkyrėtų ir neatrodytų per daug prieinama? Tai daugeliui jaunų merginų aktualus klausimas, juk niekam nesinori pasirodyti lengvabūdiška ar per daug šnekančia „blondine“. Labai neblogai apie tai rašo John Gray knygoje „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“. Tikiuosi, jog paskaičiusi šią knygą rasite daugelį atsakymų į savo klausimus. Pilnai gali taip nutitikti, kad potencialaus partnerio vertinimas kiek pasikeis ir su mažesne baimės doze bei didesniu savęs pasitikėjimu prisijaukinsite naujus santykius.
Sėkmės!
Psichologė
Oksana Čekavičienė
o.cekaviciene@gmail.com