Riteris ir slibinas
Keliavo dykuma riteris. Ilgas buvo jo kelias. Bekeliaudamas prarado žirgą, pametė šalmą ir šarvus. Liko tik kardas…
Kamavo riterį alkis ir troškulys. Staiga tolumoje sublizgėjo ežeras.
Sukaupė didis vyras paskutinius jėgos likučius ir patraukė prie vandens. O prie pat ežero trigalvis slibinas. Išsitraukė riteris kardą ir iš paskutiniųjų ėmė kautis su pabaisa. Parą kovės, antrą kovės. Dvi slibino galvas nukirto. Trečiąją parą krito slibinas išsekęs ant žemės. Šalia krito ir bejėgis riteris, nebegalėjęs daugiau nei ant kojų pastovėti, nei kardo rankose nulaikyti.
Ir tada, sukaupęs paskutinius jėgos likučius, paklausė slibinas:
– Riteri, o tu ko norėjai?
– Vandens pagerti.
– Na tai ir gerk sau…
Visada sveika pasikalbėti ir išsiaiškinti tikruosius interesus.