Savivertė
Iliustracija: Stux / pixabay
Vienas psichologas pradėjo seminarą pakeldamas 500 eurų virš galvos. Auditorijoje buvo apie 200 žmonių. Lektorius paprašė tuos, kurie nori gauti šiuos pinigus, pakelti ranką. Visi pakėlė rankas.
„Prieš atiduodamas šią kupiūrą kažkam iš jūsų, dar kai ką su ja padarysiu“, – tęsė žmogus. Jis suspaudė ją į gniužulą ir tada paklausė vėl, o kas dabar nori gauti šiuos pinigus. Visi vėl pakėlė rankas.
„Tuomet“, – tarė jis – „aš dar kai ką padarau“, ir metęs kupiūrą ant grindų, šiek tiek patrynė ją savo batu į nešvarų paviršių, o tada iškėlė visų dėmesiui, suglamžytus, purvinus pinigus. „Na, kas dabar vis dar nori juos gauti?“. Ir vėl visi pakėlė savo rankas.
„Mieli draugai“, – pasakė psichologas – „ką tik gavote vaizdingą pamoką. Nepaisant viso to, ką aš dariau su šiais pinigais, jūs vis dar norėjote juos gauti, nes jie nebuvo praradę savo vertės. Tai buvo vis dar tie patys 500 eurų.
Mūsų gyvenime neretai atsitinka taip, kad prarandame pusiausvyrą, tenka nukristi ir gulėti purviniems bei sutryptiems ant žemės. Tada mes dažniausiai pasijuntame niekam tikę, beverčiai. Bet išties… Yra visiškai nesvarbu, kas jums nutiko ar gal dar nutiks, kad ir kaip tryps gyvenimas, jūs niekada neprarastie savo tikrosios vertės, kad ir kokie švarūs ar purvini, lyginti ar glamžyti būtumėte. Ypatingai brangūs visada išliksite tiems, kas jus myli.“
ACIU,UZ GRAZIAS MINTIS,ACIU KAD ESAT………..
O jei niekas nemyli?
Tada batai ;)
As myliu tave!
Tevyne visus myli.;)
Kas nors tikrai myli tik tu dar nežinai arba nepastebi.
:)) super pavyzdys :) galiu savo gyvenimo pavyzdiu irodyti, jog tai tiesa :) zmogus niekada nepraranda savo vertes :)
Tave visada kažkas mylės, ar tai butu tėvai ar draugai, bet visada gali pasitikėti vienu žmogumi kuris bus su tavimi visa tavo gyvenimą tai tu pats ir jeigu tu nemylėsi save tai ir kiti gali nemylėti, bet kai myli save ir vertini savo verte tai ir kiti turės galimybe įvertinti tave kaip svarbu ir vertinga.
Nors ir niekas ne myli, nepamirs, kad ne esi vienas. Gal tau ir truksta zmogisko kontakto bet tu ne esi vienas. Nepamirskit…
Tai save mylek,jei niekas nemyli. As tai labai save myliu :)
O as kaip tik galvojau kad niekas neims tuos pinigus, visi bus isdidus. Reiskias man reikia mokytis but neisdidziai…
komentaruose reikėtų kelti klausimą, o kodėl žmogus žmogui negali būti besąlygiškai toks nepakeičiamai vertingas kaip tie 500 eurų. Nesuprantam, kad visi esame susiję ir nuo to supratimo priklauso kiekvieno ir visų laimė. Tada nereikėtų laukti, kad kažkas mylės ar gailės…
o jei ten butu vienas rublis ar kokia nors grivina? Tada niekam is vis nerupetu, tryptu, kaip siuksle ir tiek.
Kas cia is skaitanciu yra tikras, kad yra 500 EUR, o ne 1 RUR?
Kur nuorodą į šaltinį iš kur buvo paimtas tekstas? Ar pakeičiant mokytoją psihologu tekstas tampa jūsų?
Ar galėtumėte nurodyti šios istorijos autorystę? Iš anksto dėkoju. :)