Šeimai reikia tėčio!

8 Responses

  1. Eglė parašė:

    o čia apie biologinį tėvą šnekama?

  2. Vaikų mama parašė:

    Gerb. psichologe, geriau paaiškinkit, kas darosi vyro galvoje, kai jis palikęs šeimą pamiršta, kad turi vaikus, nors pagal visuotiną (ir priimtiną)teoriją vaikai nėra kalti, juolab, kad šiais technologijų laikais tėvui visai nebūtina bendrauti su vaikų motina, jeigu nenori, jis gali vaikui paskambinti, ar susisiekti internetu, tačiau dėl visai, man kaip mamai, nesuprantamų priežasčių, tiesiog dingo iš vaikų gyvenimo, o jiems jo taip trūksta.

  3. Modestas parašė:

    Vaikų mamai,
    kas dedasi konkretaus vyro galvoje, gali pasakyti tik jis pats. Galima numatyti kažkokias prielaidas, bet tai tik tiek. Galiu čia prirašyt, bet tai atrodys (veikiausiai) tik pilstymas iš tuščio į kiaurą. O Jums, patarčiau pagalvoti, kuo Jums tai svarbu t.y. žinoti kas dedasi to vyro galvoje?
    Eglei,
    aš manau, kad Tėvas yra tas, kuris augina ir auklėja vaiką.Kaip matome iš pvz. aukščiau, net ir biologinis nebūna tėvu.

    • Vaikų mama parašė:

      Man nėra svarbu, aš tiesiog ieškau atsakymų ir bandau suprasti, nerandu priežasties, kaip pilno proto, nedegradavęs tėvas, kuris visiems skambiai deklaruoja „kad už viską labiausiai pasaulyje myli savo vaikus” visiškai nuo jų atsiribojo, matau kaip kenčia mano mergaitės, matau kaip joms jo trūksta, ką atsakyti į vaikų klausimus: kur tėtė?, kodėl neskambina? kodėl neatvažiuoja? ir t.t. Manu kiekvienam, net ir ne psichologui aišku, kad kai vaikai jaučiasi blogai, tiesiog aš kaip mama, pergyvenu dėl savo vaikų, suprantu tėvo svarbą vaikų gyvenime, bet suprantu ir tai, kad aš pakeisti nieko negaliu.

  4. Jolita parašė:

    Straipsnis įdomus, bet pvz. mūsų šeimoje TĖTIS (teisingumas, griežtumas ir pan.) esu aš. Nors ir myliu besąlygiškai, tačiau nubrėžiu ribas. O tėtis- gerietis šeimoje, jei reikia sudrausminti, pabarti, jis geriau nutyli, bet man barti nedraudžia :) Nors esu „blogoji” vaikas mane myli labiau nei tėtį. Sako: mama yra sąžininga. Vaikui tuoj bus 6 metai

  5. Jurgita parašė:

    Is tiesu sunku skaityti tokius straipsnius, kai esi paliekama su mazais vaikais ant ranku. Nereikia buti mokslininku, kad zinotum, koks svarbus vaikams tetis. Tiesiog labai tikiuosi, kad isejes kitur, tetis dalyvaus vaiku gyvenime ir auklejime kiek imanoma daugiau. Labai tai skatinsiu ir tikesiuosi geriausio. Yra daug graziu pavyzdziu, kai palike seimas teciai nepalieka vaiku ir jais rupinasi ir domisi. Zinoma, tai ne tas pats, kas kartu gyventi, bet geriau negu nieko. Tiesiog noretusi, kad siuolaikniai teciai galvotu daugiau apie tai, kas is tiesu yra prasminga, o ne tik savo ego patenkinimu…

  6. Eimantas parašė:

    Psichologai pastebi, kad nepakankamas bendravimas su tėvu, nelabai įtakoja berniuko vyryškumo formavimąsi, tačiau ateityje gali sumažinti užaugusio berniuko nuosavų tėvystės jausmų formavimąsi.

    Man asmeniškai šis pasakymas netinka, aš nuo 6 metų augau be tėčio, nes jis žuvo, bet noriu sukurti šeimą ir susilaukti vaikų ir jais rūpintis bei atiduoti savo meilę. Ko gero noriu turėti tai, ko neturėjau vaikystėje – pilną šeimą.

  7. Lina parašė:

    Tėčių yra visokių. Jie tik paprasti, kartais silpni, žmonės. Jie palieka savo vaikus, nes jiems per daug sunku. O vaikai? Vaikai lieka su mama, ir patiria visus tuos nemalonius dalykus, apie kuriuos štai šiame straipsnyje rašoma. Ir kai staiga, pasijutęs vienišas, jis atsigręžia į savo vaiką… Tai atrodo tiesiog juokingai. Ir kvepia paprastu savanaudiškumu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *