Seimas pritarė šalies vadovės siūlymui sukurti kovos su smurtu sistemą visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose

Seimas priėmė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktas Švietimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-4391 (2), kuriomis numatoma sukurti kovos su smurtu sistemą visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, reglamentuoti pranešimo apie patyčias kibernetinėje erdvėje tvarką. Už teisės akto pakeitimus balsavo 76 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai.

Pagal priimtas naujas nuostatas švietimo įstaiga privalės sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą. „Tik 56,3 proc. mokyklų šiuo metu yra vykdomos smurto prevencinės programos. Lietuvos patirtis parodė, kad mokyklose, kuriose ilgą laiką vykdomos prevencinės programos, smurto ir patyčių nuosekliai mažėja“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Priimtomis pataisomis įtvirtinta, kad kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys, švietimo įstaigos vadovas apie pastebėtą smurto atvejį nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, turės pranešti ir smurtaujančio (smurtaujančių), ir smurtą patyrusio (patyrusių) mokinio (mokinių) tėvams (globėjams, rūpintojams), ir vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai pagal kompetenciją.

Įstatyme taip pat užtikrinta, kad nemokamą psichologinę pagalbą laiku gautų ir smurtaujantys, ir smurtą patiriantys vaikai, prireikus – ir mokytojai. Psichologinė pagalba turės būti pradedama teikti neatlygintinai nedelsiant, bet ne vėliau nei per 5 darbo dienas. Tais atvejais, kai smurtą patyrė ar smurtavo nepilnametis, kartu su vaiku į psichologinę konsultaciją turės atvykti ir vaiko tėvai (globėjai, rūpintojai). Iki šiol mokytojams psichologinė pagalba bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose nebuvo teikiama.

Seimas nusprendė įstatyme reglamentuoti smurto apibrėžimą. Jis apims taip pat šias papildomas smurto formas: patyčias, patyčias kibernetinėje erdvėje, vaiko nepriežiūrą. Patyčios teisės akte apibrėžiamos kaip psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi tyčiniai pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti jo reputaciją ar orumą, jį įžeisti, įskaudinti ar kitaip sukelti jam psichologinę ar fizinę žalą.Vaiko nepriežiūra bus apibrėžiama kaip vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei ir socialinei sveikatai ir raidai.

Priimtais pakeitimais siekiama stiprinti pedagoginių darbuotojų kompetencijas socialinių ir emocinių gebėjimų srityje. Pagal naujas nuostatas ne rečiau kaip kartą per ketverius metus pedagoginiai darbuotojai privalės tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje. „Svarbu kuo anksčiau pastebėti smurtinį elgesį ir užkirsti jam kelią, tačiau įprastas pedagogo bendravimas ir tradiciniai ugdymo metodai ne visada būna sėkmingi. Mokytojo kompetencija ir specialus pasirengimas ugdant mokinių socialines ir emocines kompetencijas tam turi ypatingą reikšmę“, – pažymima aiškinamajame rašte.

Pakeitimai numato, kad bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtą smurto atvejį privalės pranešti švietimo įstaigos vadovui.