Šeimoje turime piktnaudžiaujantį alkoholiu artimąjį
Andranik.h90 / Premium license
Laba diena,
Kreipiuosi patarimo: šeimoje turime piktnaudžiaujantį alkoholiu artimąjį, kuris darbo dienomis išbūna blaivus, tačiau kiekvieną savaitgalį vartoja alkoholį iki sąmonės aptemimo. Piktnaudžiauja būdamas pas senesnio amžiaus artimuosius, vienas iš jų neatlaikęs prisideda prie išgertuvių, nors turi rimtų sveikatos problemų… Praeina savaitgalis ir su nerimu ir baime laukiama sekančio, artimieji nebeturi ramybės, kenčia sveikata, tačiau alkoholį vartojantis nieko nepaiso, neatsilaiko prieš potraukį, degraduoja, nepripažįsta priklausomybės ir jos nesprendžia…
Norėčiau pasiteirauti, kaip apsaugoti vyresnius artimuosius, kaip konkrečiai kalbėti su geriančiu asmeniu, kad jis išgirstų, bent truputį suprastų, kad savo elgesiu kenkia kitiems, jog tai nebūtų tik kaip žirniai į sieną ar kaip kaltinimas, dominavimas? Esame neviltyje, nes artimieji turi sveikatos problemų, bet jam tai ne motais, bijome kad per jo elgesį gali įvykti nelaimė. .
Dėkoju už atsakymą
Komentuoja medicinos psichologė – psichoterapeutė Aina Adomaitytė
Priklausomybė nėra vieno asmens problema, tai visą šeimą paliečianti liga. Vieno asmens priklausomybė dažnai paliečia 4-6 artimus asmenis. Vienus šeimos narius tai paliečia keičiant/ išbalansuojant jų emocinę būsena, kitų šeimos narių blogėja fizinė sveikata, taip pat gali pasireikšti destruktyvus elgesys.
Jūsų atveju priklausomas asmuo dėl tos pačios priklausomybės, kuri keičia asmenybę ir elgesį, nebegalvoja kaip jo elgesys paveikia kitus ir kokia žalą atneša. Jis vartoja sau patogiu ritmu, „tik vakarais… tik po darbo“, taip menkindamas problemos svorį, pateisindamas save, nes tarsi vartojimas daug žalos neatneša, „nes tik po darbo“. Dažnai, kad pateisinti savo vartojimą, tiek prieš save, tiek prieš artimuosius, į vartojimą įtraukiami ir kiti šeimos nariai, taip bandant tarsi sumažinti elgesio problematiškumą. O kitas šeimos narys, įsitraukdamas į vartojimą, lyg slepiasi už pirmojo problemos, taip pateisindamas savo vartojimą. Taip pat dar gali būti, kad jaučiasi padedantis vartojančiajam, galvodamas, kad kartu vartojant padeda ir apsaugo nuo didesnės žalos „geriau su manim…geriau, kad namuose gertu nei kažkur su kažkuo…“.
Šiuo atveju labai svarbi visų šeimos narių bendra pozicija, kad jei pats vartojantysis nepripažįsta priklausomybės, bet šeimos nariai tai suvokia ir turi bendrą požiūrį ir nuostatas į jo elgesį. Labai retai kada pats asmeuo neskatinamas ir neįtakojamas šeimos narių nusprendžia gydytis, dažniausiai tai daro dėl to, kad šeima jau nebetoleruoja jo elgesio. Netoleravimas gali būti įvairių formų, nebebendraujama, nebeleidžiama gyventi šeimos namuose, nebepadedama spręsti jo problemų. Tai svarbu įvardinti, kaip keisite savo elgesį su juo ir tai tėsis tol kol nenustos vartoti, nepradės gydytis. Taip pat svarbu būtų pagalvoti, kaip galite apsaugoti vyresnius šeimos narius kurie nesugeba atsisakyti ir priima jį ir kartu vartoja, tikėtina patys be kitų artimųjų pagalbos ir nepajėgs nei jo vartojimą sustabdyt, nei atsisakys kartu vartojimo.
Turime suvokti, kad liga progresuoja, todėl gydymas būtinas, tikrai neužtenka pažadų pasitaisyti, pasistengti, reikia konkretaus gydymosi plano.
Priklausomybės gydymas prasideda nuo siuntimo iš savo šeimos gydytojo į Priklausomybės ligų centrą, arba kreipiantis į privačioje praktikoje dirbantį psichiatrą ar psichologą. Su kiekvienu pacientu atliekama priklausomybės diagnostika ir sudaromas individualus gydymosi planas. Konsultacijoms pas specialistus gali kreiptis ir artimieji dėl šeimos nario vartojimo problemų sprendimo.
Medicinos psichologė – psichoterapeutė Aina Adomaitytė