Seniai užaugau, bet vis dar nežinau, kuo noriu būti… Kodėl taip yra?
“Kuo tu būsi, kai užaugsi?”, klausia mūsų darželyje, po to mokykloje, tada stojant į universitetą ir renkantis darbą. Kai esi 5-erių, dažniausiai atsakymą diktuoja to laikmečio darželio mados. Panašiai yra ir renkantis studijas: vienos specialybės būna daug paklausesnės už kitas. Kodėl taip yra?
Įsivaizdavimas apie tai, kas geriausia, ateina iš aplinkos. Mūsų tėvai ir seneliai, auklėtojai ir mokytojai norėdami gero dažnai primeta savo įsitikinimus ir įspraudžia vaikus į rėmus tikėdami, kad žino, kas jiems geriausia. Ne mažesnį vaidmenį atlieka ir šiuolaikinė socialinių tinklų kultūra, kuri taip lengvai leidžia imituoti sėkmę, kad dažnai esame suklaidinami išsišiepusių, super sėkmingų žmonių įvaizdžio ir norime sekti keliu, kuris mums galbūt visai netinka.
Nuolatinis spaudimas dėl rezultatų mokykloje, būtinybė iš karto stoti į universitetą arba ten, kur madinga, arba tiesiog bet kur, tada eiti dirbti, nes gera firma, formuoja grupę žmonių, negirdinčių, ko nori jie patys. Nežinančių, kad gali neskubėti rinktis. Pamiršusių, kaip klausytis savo prigimties. O tiesa ta, kad kiekvienas turime savo unikalias duotybes ir unikalų gyvenimo kelią, kurį surasti privalome patys.
“Pasirink normalią specialybę”, “Iš šito tai jau duonos tikrai nevalgysi”, “Eik dirbti į X, bus geras įrašas CV”. Esate tai girdėję? Ir ne kartą? Ką gi, tuomet matyt jūs vienas tų, kurie giliai širdyje yra šokėjai, rašytojai, dailininkai, lenktynininkai, o realybėje – baigę teisę, verslo vadybą, ekonomiką ar buhalteriją. Kasdien einate į savo normalų darbą, bet jaučiate kažkokį maudimą, nepatogumą, tiesiog… nedžiugina. Lyg nuojauta kužda, kad pinigų kaip ir užtenka, ir vadovas pakenčiamas, ir įmonė gera, viskas, taip sakant, pagal planą. Bet gyveni lyg ne taip, kaip turėtum, lyg trūksta kažko. Jausmas, lyg stebėtum savo gyvenimą iš šalies…
Tai ką daryti, jeigu esame jau užaugę, bet vis dar nežinome, kuo norime būti? Toliau pateiktos gairės, kurios padės prisiminti savo prigimtį, kas jums iš tikrųjų įdomu, o tada po truputį grįžti į savo unikalų kelią.
1. Savęs ekspertas. Tas, kas nori atrasti pamestą taką į save, visų pirma turi tapti savęs paties ekspertu. Turime suprasti, kas džiugina, o kas liūdina. Kokios Jūsų unikalios stiprybės? Talentai? Ką visuomet darėte geriau nei kiti? Kas gaunasi lengvai, tarsi be pastangų? Ką darant sustoja laikas ir panyrate visa galva? Kokios konkrečios situacijos gyvenime sukėlė didžiausią džiaugsmą? Ką tuo metu darėte? Kur buvote? Kas buvo šalia? Ir dar klasikinis klausimas: ką dirbtumėte, jeigu už visus darbus mokėtų vienodai gerai?
Ypatingai svarbu suprasti ir savo asmenines vertybes. Kas mums iš tikrųjų svarbiausia? Kas labiausia rūpi? Šeima, tobulėjimas, pripažinimas, o gal pinigai?
Atsakius šiuos klausimus jau taps aiškiau, kokia kryptimi eiti. Jeigu neskiriame laiko tam, kad suprastume, kas mums iš tiesų svarbu, baigiame ne ten, kur norėtume būti. Lipame kopėčiomis, kol galiausiai pamatome, kad jos atremtos ne į tą sieną.
2. Patirties įvertinimas. Taip pat turime įvertinti jau įgytą patirtį. Ką gerai mokate, ką mėgstate daryti, o kas nesiseka, nervina ir kelia įtampą? Kokios 5 funkcijos darbe patinka labiausiai ir atvirkščiai – mažiausiai? Kas suteikia prasmės jausmą? Už ką jus giria kiti? Turime pritaikyti tai, ką jau išmokome, kitaip viskas, ką darėme iki šiol, bus beprasmiška. Pagalvokite, kokius įgūdžius galėtumėte panaudoti seniems troškimams įgyvendinti?
Sakykime, jūs esate klientų aptarnavimo pažiba, bet turite aistrą rankdarbiams. Nuostabu! Galite atidaryti rankdarbių parduotuvę internete ir sukurti tokią klientų aptarnavimo sistemą, kuriai negalėtų atsispirti nė vienas klientas! O gal jums patinka rašyti tekstus? Pasisiūlykite darbe parengti kokio projekto aprašymą ar sukurti pranešimą darbuotojams. Arba pradėkite rašyti blog’ą sau įdomiomis temomis. Pagalvokite geriau, ir tikrai kils idėjų, kaip turima patirtis galėtų “suskambėti” su naujomis veiklomis.
3. Veiksmas ir disciplina. Kai jau suprasime, kas svarbiausia ir teikia daugiausiai džiaugsmo, sekantis žingsnis bus išsikelti tikslą jo pritraukti į savo kasdienį gyvenimą daugiau. O tai galima padaryti tik… darant. Ir nelaukime įkvėpimo – kasdien darykime nors truputį, kad priartėtume prie savo džiaugsmų (ir tikrojo kelio). Maži žingsneliai taip pat teikia pasitenkinimą. O atlikus mažus žingsnelius, ateina pasitikėjimas savimi ir tampa lengviau nuveikti vis daugiau. Pasidomėkime, ko reikia, ko galbūt trūksta tam, kad pasiektume, ko norsi? Ką galime padaryti jau šiandien? Dabar?
4. Palaikymas. Labai svarbu save apsupti žmonėmis, palaikančiais mūsų pasirinkimą. Ne toleruojančiais, o palaikančiais! Jeigu svajojote įkurti savo verslą – ieškokite pradedančiųjų verslininkų bendruomenių, forumų, grupių, dalyvaukite renginiuose šia tema. Būkite tarp žmonių, kurie jau kažką pasiekė toje srityje. Daugelis svajonių sužlunga dėl aplinkinių, teigiančių mums: “Tu nesugebėsi”, “Tau nepasiseks”, “Pilna jau tokių kaip tu”, “Tu ne pakankamai gabus” ir kt.
Bet juk dažniausiai tie, kurie pasiekė kažką sau reikšmingo, noriai pasidalins patirtimi, įkvėps ir paragins. O tie, kurie nieko gero dėl savęs nepadarė, gyveno tik pagal kitų standartus, mokys labiausiai ir stengsis atkalbėti jus nuo savo tikslų siekimo. Paradoksas tame, kad šie žmonės neturi ką patarti ir nenori. Žinokime, kam atverti širdį ir kieno patarimų klausytis.
5. Po truputį. Labai svarbu suprasti, kad šitiek metų veikus vienaip viskas staiga nepasikeis per naktį. Veikime pamažu, nuosekliai, nekeliant dramų, ir nedeginkime tiltų! Nereikia impulsyviai mesti darbo ir daryti revoliucijų. Pilvas valgyti juk prašo. Bet po truputį, nuoširdžiai atsakius sau į svarbius klausimus ir pradėjus veikti susiklostys daugiau palankių aplinkybių, atsivers naujų galimybių. Tai, kas bus ateityje, priklauso nuo to, ką darysime šiandien. Todėl galvokime ne tik apie ateitį – galvokime apie dabartį: kokį bent vieną žingsnelį galiu padaryti šiandien? :)
Žinoti, kuo noriu būti, reiškia pažinti savo stiprybes, talentus ir vertybes. Būti išsiaiškinusiu, kas teikia didžiausią džiaugsmą ir pasitenkinimą, gebėti tai apjungti su jau įgyta patirtimi ir kasdien ta kryptimi veikti. Jeigu ieškosime įkvėpimo ir imsimės veiksmų – realybė pasikeis. O smagiausia naujiena yra ta, kad šiuos dalykus galime kontroliuoti patys! Tad pirmyn! Ir greitai ne tik prisiminsite, kuo iš tikrųjų norėjote būti užaugę, bet ir realiai priartėsite prie savo svajonės.
Lolita Paragytė-Agejeva | atranka360.lt
Plėtros ir personalo atrankų vadovė