Šiuolaikiniai tėvystės principai

Svarbiausias principas – mylėti savo vaiką ir priimti jį tokį, koks jis yra.

1. Tėvai privalo skirti laiko sau, pasirūpinti savo psichologiniais ir fiziologiniais poreikiais. Bent 30 minučių laiko savo pomėgiams, aktyviam ar pasyviam poilsiui.

2. Pirma tėvystė po to vaiko norai. Ne pasaulis sukasi apie vaiką ir jo norus. Bet svarbiau patenkinti vaiko poreikius tiek fiziologinius, tiek psichologinius. Ne gaminame tik tai ką vaikas valgo, o skatiname sveiką mitybą. Svarbu fizinis aktyvumas, sveika mityba, miego režimas, buvimas lauke. Tėvystės tikslas užauginti sėkmingą vaiką, o ne tapti vaiko vergu pildančiu kiekvieno vaiko užgaidą.

3. Emocijų valdymas. Leisti vaikui jausti visas emocijas – pyktį, liūdesį, pavydą, džiaugsmą. Svabiausia leisti vaikui jausti emocijas ir mokyti savo pavyzdžiu ką galime daryti, kad pasijausti geriau Kai liūdna galima verkti apsikabinti. Kai pykstame, galime išsakyti savo pyktį, ramiau kvėpuoti ar patrepsėti, atsižvelgiant į emocijos dydį. Pavydą svarbiausia įsivardinti ir leisti vaikui norėti.

4. Aiški dienotvarkė ir rutina. Labai svarbus aiškus laikas kada keliamės ir ką atsikėlę darome, ką veikiame visą dieną. Aiški veiklų seka teikia vaikams saugumo jausmą.

5. Abiejų tėvų tolygus įsitraukimas į vaiko priežiūrą ir auklėjimą. Svarbu susitarti laiką ir pareigas, kas už ką atsakingi. Jei vienas iš tėvų emociškai palūžta, nebegali išlikti ramus su vaiku, kyla pykčio, bejėgiškumo emocijos. Svarbu, kad kitas partneris ne žemindamas, o ramiai pasakytų ,,Keičiamės, dabar aš pabūsiu su vaiku/ais.“ Ir toliau tęstųsi prieš tai buvusi veikla (prausimąsis, rengimąsis).

6. Malonus laikas su vaiku, pagal vaiko norus. Neužtenka tik būti su vaiku, svarbu skirti jam ir kokybiško laiko, veikiant ar žaidžiant tai ką vaikas nori. Geriausia yra pasivaikščiojimai su vaiku, kai mes leidžiame laiką kartu ir tai puikiausia galimybė pasikalbėti su vaiku apie viską. Svarbu klausytis vaiko kalbėjimo ir skatinti jį kalbėti, apie ką jis tik nori. Jei vaikas nori, ko nors leiskite jam norėti, nebūtina pildyti noru čia pat ir dabar. Jei nespėjate 20 min pasivaikčioti skirkite bent 3 min pokalbiui. Ramiai susėskite šalia vienas kito ir paskatinkite pokalbį.

7. Pasidalijimas kasdienių pareigų. (indų iškrovimas iš indaplovės, augintinių maitinimas, namų siurbliavimas, kambarių tvarkymasis, žaislų susirinkimas, dulkių valymas). Svarbu pasidalinti pareigas pagal vaiko galimybes. Neužtenka tik sutarti, svarbu ir priminti. Vien žodiniai priminimai kelia įtampą. Geriau pasikabinti tvarkaraščius, kas, kada, ką daro arba susidėti garsinius priminimus į telefoną. Labai svarbu vaikus pagirti kai atlieka savo pareigas, o vietoj kritikos galima paklausti, ,,kaip galvoji dar galėtum pagerinti savo darbą?” ar kaip pats vertini savo darbą?

8. Kantrybės ugdymas 1 dalis. Jei vaikui labai reikia jūsų dėmesio paprašykite aiškiai, kiek reikia jums laiko užbaigti savo darbus. Pvz.: ,,Duok man 5/10 /20 min. baigti pokalbiui/maisto gaminimui/darbo pabaigimui. Galite net parodyti, kur bus laikrodžio rodyklė, kai bus vaiko laikas arba kokius skaičius jis matys laikrodžio ekrane. Galima naudoti ir smėlio laikrodį. Atėjus laikui privalote skirti dėmesį vaikui. Kuo mažesnis vaikas tuo mažesnė jo kantrybė. Tą patį metodą gali naudoti ir vaikas norėdamas užbaigti žaidimą iki kol eis praustis, miegoti.

9. Kantrybės ugdymas 2 dalis. Mokykite vaikus kantrybės nepildant visų vaiko norų tuoj pat. Geriausiai veikia ,,Pirma padaryk tai, po to gausi …“ Pvz.:
– Mama noriu lipdukų savo kolekcijai.
– Gerai, pirma sutvarkyk savo kambarį, susiruošk mokyklai ir galėsime eiti pirkti lipdukų.
Arba
– Ką galėtum padaryti dabar, kad vakare galėtume eiti pirkti lipdukų?
Kuo mažesnis vaikas tuo jis laukia trumpiau, o paaugliai gali palaukti ir metus ar net kelis metus, kol gaus geresnį kompiuterį, mopedą, tatuiruotę ir t.t

Taigi vaikų auginime svarbiausia meilė vaikui, pasirūpinimas savimi, kad galėtumėte ramiai, o ne su emocijomis reaguoti į vaiko norus, pareigų nevykdymą ar emocijų nevaldymą. Toliau svarbiausia geras laikas kartu ir susitarimų laikymasis, kantrybės ugdymas. Atrodo tiek nedaug, bet tuo pačiu ir labai daug.

Parengė: V. Mikutatienė | @kietosios_psichoterapeutes

Kviečiame į seminarą „Šiuolaikinis vaikų skatinimas ir drausminimas”
https://www.facebook.com/events/968352358046112

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *