Socialinė patirtis ir ilgaamžiškumas
Ar socialinis gyvenimas palankiai veikia sveikatą ir ilgaamžiškumą? Duomenys, surinkti per aštuoniolika metų Kosta Rikos atogrąžų miškuose, pateikia keletą įžvalgų. Kapucinų beždžionių (Cebus capucinus) patelės, kurios praleidžia daug laiko draugiškai rinkdamos bei leisdamos kitiems rinkti ektoparazitus iš jų kailio (angl. grooming) ir dažnai maitinasi šalia kitų grupės narių, gyvena ilgiau negu vieniši gyvūnai, besilaikantys nuošaliai. Taip pat radome įrodymų, kad patelės, kurios padeda viena kitai koaliciniuose nesutarimuose su grupės nariais, irgi gyvena ilgiau.
Antropologai ir kiti mokslininkai tyrinėja primatus, nes, suprasdami jų socialinį elgesį, galime geriau suprasti žmonių elgesio evoliuciją. Kapucinų beždžionės — ypatingai įdomi primatų rūšis, nes turi daug evoliucinių konvergencijų su žmonėmis ir artimiausiais jų giminaičiais gyvūnijos pasaulyje — šimpanzėmis. Kapucinai, lyginant su jų kūno dydžiu, turi dideles smegenis ir gyvena kompleksišką socialų gyvenimą. Su žmonėmis juos sieja ilga gyvenimo trukmė (iki 55 metų), ilgas vystymosi laikotarpis, per kurį jie privalo išmokti susirasti maistą ir tapti sėkmingais visuomenės nariais. Ši beždžionių rūšis iš kitų primatų išsiskiria dažnomis ir koordinuotomis koalicijomis ir aljansais, kurių metu komunikuoja naudodami stereotipinius signalus. Kapucinai padeda vieni kitiems prižiūrėti jaunus beždžioniukus, gintis nuo plėšrūnų ir nuo kitų jų rūšies narių. Kapucinai dažnai, kaip ir žmonės ar šimpanzės, įsitraukia į mirtiną koalicinę agresiją, todėl mokslininkai tyrinėja šiuos primatus ir jų koalicijų formavimą bei bendradarbiavimą, nes tai gali padėti suprasti apie šiuos reiškinius žmonių visuomenėje.
Ryšys tarp socialinės aplinkos ir mirties rizikos žmonėms jau seniai žinomas, bet gyvūnų studijos tik neseniai pradėjo tyrinėti šį fenomeną. Nepaisant didelių skirtumų tarp faktorių, kurie struktūruoja ir veikia žmonių ir kitų socialių gyvūnų aplinką, ryšys tarp socialinės integracijos ir natūralaus gyvenimo trukmės yra panašus. Šio reiškinio egzistavimas daugelyje žinduolių rūšių rodo ilgą evoliucinę socialumo istoriją.
Svarbu paminėti skirtumus, kaip šis fenomenas tyrinėjamas žmonėse ir primatuose. Abiem atvejais mokslininkai turi surinkti ilgalaikius duomenis. Vis dėl to didelis skirtumas yra tas, kad primatų ir kitų gyvūnų studijose mes neturime prieigos prie psichologinių socialumo dimensijų, nes galime tik stebėti ir dokumentuoti gyvūnų elgesį. Surinkti duomenis, reikalingus atsakyti į klausimą apie ryšį tarp socialinės integracijos ir ilgaamžiškumo primatuose, trunka metų metus, detalus gyvūnų elgesio dokumentavimas vyksta sunkiomis atogrąžų miškų sąlygomis. Tokiems projektams reikia daug resursų, grupės mokslininkų, studentų ir savanorių.
Todėl labai svarbu praplėsti šio fenomeno studijas tiek tarp įvairių rūšių gyvūnų, tiek skirtingų žmonių populiacijose tam, kad suprastume ryšį tarp socialinio gyvenimo ir mirties rizikos. Šios studijos galėtų padėti suprasti, kaip mūsų socialinė patirtis susijusi su gyvenimo eigos rezultatais.
Parengė Kotrina Kajokaite
Nuorodos:
- Kajokaite, K., Whalen, A., Koster, J., & Perry, S. (2022). Social integration predicts survival in female white-faced capuchin monkeys. BiorXiv. https://doi.org/10.1101/2020.08.04.235788
- Daugiau apie šio tyrinėjimo kapucinų beždžiones: Perry, S., & Manson, J. H. (2009). Manipulative monkeys. Harvard University Press.
https://www.hup.harvard.edu/catalog.php?isbn=9780674060388 - Daugiau apie socialinę aplinką, sveikatą ir ilgaamžiškumą: Snyder-Mackler, N., Burger, J. R., Gaydosh, L., Belsky, D. W., Noppert, G. A., Campos, F. A., … & Tung, J. (2020). Social determinants of health and survival in humans and other animals. Science, 368(6493). https://doi.org/10.1126/science.aax9553