Socialinio išmokimo teorija
0 (0)

Julianas Roteris, vienas iš žymiausių 20-ojo amžiaus psichologų sukūrė socialinio išmokimo teoriją, kuri siekia prognozuoti žmogaus elgesį įvairiose situacijose. Mūsų elgesys paprastai yra nukreiptas į kažkokį tikslą. Tikslą lemia: suvokimas, lūkesčiai ir vertybės.

Tam, kad numatytume žmogaus elgesį Roteris pasiūlė analizuoti keturių kintamųjų sąveiką

1. Elgesio potencialas. Paprastai kiekvienoje situacijoje žmogus gali pasirinkti tarp kelių elgesio alternatyvų. Tas elgesys, kurio tikimybė atsitikti bus didžiausia, turės didžiausią potencialą, veikiausiai ir bus atliktas. To paties veiksmo potencialas vienoje situacijoje gali būti didelis, kitoje – silpnas.

2. Lūkestis. Lūkesčio jėga svyruoja nuo 0% iki 100% ir priklauso nuo praeities patirties. Jei žmogus praeityje už tam tikrą elgesį tokioje pat ar panašioje situacijoje gavo teigiamą paskatinimą, tai jis greičiausiai tą elgesį kartos. Kuo patirtis „turtingesnė” teigiama prasme, tuo lūkestis bus didesnis.

Norint tiksliai prognozuoti žmogaus elgesį reikia remtis jo paties subjektyviu sėkmės vetinimu. Išskiriamos dvi lūkesčių rūšys:

  • Specifiniai lūkesčiai – atspindi kažkokios vienetinės konkrečios situacijos patirtį ir menkai tinka elgesio prognozei.
  • Generalizuoti lūkesčiai – atspindi eilės situacijų patirtį, yra labiau bendri ir labai tinka asmenybės pažinimui.

Roteris išskyrė du generalizuotus lūkesčius: kontrolės lokusą ir tarpasmeninį pasitikėjimą.

Kontrolės lokusas – apibendrinti žmogaus lūkesčiai, susiję su tuo, kiek viskas priklauso nuo jo paties elgesio ir kiek ne, t.y., ir kiek nuo išorinių jėgų. Žmonės su išoriniu kontrolės lokusu mano, kad jų sėkmė priklauso nuo likimo, atsitiktinumo, nuo įtakingų žmonių, nenumatomų aplinkos jėgų. Žmonės su vidiniu kontrolės lokusu mano, kad sėkmė labiau priklauso nuo jų pačių veiksmų.

Pasitikėjimas tarpasmeniniais santykiais – kiek pasikliaujama kitu žmogumi ar žmonių grupėmis, jų žodžiais, pažadais.

3. Paskatinimo vertė. Ji apibrėžiama tuo, kad esant vienodai tikimybei kažką gauti, žmogus teikia pirmenybę vienam, o ne kitam paskatinimui, nes to paskatinimo vertė jam atrodo didesnė. Paskatinimo vertė susiformuoja iš patirties. Vieni labiau mėgsta pasivaikščioti, kiti važiuoti dviračiu ir t.t.

4. Psichologinė situacija. Žmogui situacija yra tokia, kaip jis ją suvokia. Pavyzdžiui, vienam sirgaliui rungtynės kels džiaugsmą, o kitam liūdesį, aplinkybės tos pačios, tačiau situacijos interpretacija skirtinga.

Konkretaus elgesio specifinėje situacijoje potencialo numatymui Roteris pasiūlė tokią formulę:
Elgesio potencialas=lūkestis+paskatinimo vertė.

Poreikiai

Roteris išskyrė šešias pagrindinių poreikių kategorijas. Žinant kokius poreikius žmonės siekia patenkinti tampa lengviau prognozuoti jų elgesį.

1. Pripažinimas/statusas – poreikis jaustis kompetetingu, savrbiu, reikšmingu, vertingu įvairiose srityse

2. Gynyba/priklausomybė – poreikis, kad kas nors apsaugotų nuo nemalonumų, padėtų siekti reikšmingų tikslų.

3. Dominavimas – poreikis daryti įtaką ir kontroliuoti kitus.

4. Nepriklausomybė – porekis būti savarankišku siekiant savo tikslų, apsieiti be kitų pagalbos.

5. Meilė ir prisirišimas – kad kiti mylėtų ir priimtų.

6. Fizinis komfortas – poreikis susijęs su gera sveikata, fiziniu saugumu ir pasitenkinimu.

Kiekviena poreikių kategorija susideda iš trijų pagrindinių komponentų:

  • Poreikio potencialas. Tikimybė, kad konkretus elgesys patenkins kurią nors poreikių kategoriją.
  • Poreikio vertės. Žmogus išskiria kurią nors kategoriją iš kitų ir siekia labiau tenkinti.
  • Veikimo laisvė. Tai tikimybė, kiek konkretus elgesys patenkins kuriuos nors poreikius.

Roterio formulė:
Poreikio potencialas=veikimo laisvė+poreikio vertė

Jei žmogus turi stiprų poreikį, t.y. aukštą poreikio vertę, bet mažą veikimo laisvę, tai tikėtina, kad tai sukels didelę frustraciją, nemalonius jausmus.

Bloga adaptacija atsiranda tada, kai žmogus pasirenka aukštą poreikio vertę, tačiau turi labai žemą veikimo laisvę. Paprastai blogai adaptavęsi žmonės turi mažą veikimo laisvę dėl informacijos stokos, klaidingai mano, kad neturi reikiamų išteklių jų tikslų pasiekimui. Roterio nuomone, dažnai tokie žmonės ieško savo tikslų siekimo fantazijose arba perdėtai stengiasi išvengti nesėkmės rizikos.

Pagal:
Aidas Perminas, Antanas Goštautas, Auksė Endriulaitienė (2004) „Asmenybė ir sveikata: teorijų sąvadas”. 82-84 p.
Literatūra:
1. Rotter J. B. Social Learning and Clinical Psychology. New Jersey, 1954.
2. Rotter J. B., Chance J. E. Phares E. J. Applications or social learning theory to personality. New York, 1972.
3. Rotter J. B., Hochreich E. J. Personality. Glenview, 1975.
4. Rotter J. B. The development and application of social learning theory: selected papers. New York, 1982.

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.