Stiklinė vandens

Iliustracija: pixabay.com

Profesorius paėmė stiklinę vandens ir ištiesęs į priekį paklausė savo studentų:
– Kaip jūs manote, kiek sveria ši stiklinė?
Auditorija pradėjo gyvai tartis…
– Maždaug 200 gramų! Ne, galbūt 300! O gal visus 500! – Girdėjosi atsakymai.
– Išties, aš ir pats tiksliai nežinau kiek ji sveria, – pasakė profesorius, – bet tai ir nėra taip svarbu. Mano klausimas štai koks: kas nutiks, jei šią stiklinę taip laikysiu kelias minutes?
– Nieko!
– Tikrai, turbūt, kad nieko, – sutiko profesorius. – O kas atsitiks, jei taip ištiesęs ranką, palaikysiu kokių porą valandų?
– Jums ims skaudėti ranką.
– O jei visą dieną?
– Ranka nutirps, turėsite stiprų raumenų sutrikimą ir paralyžių. Gal net teks važiuoti į ligoninę, – atsakė vienas iš studentų.
– Ar visa tai dėl to, jog stiklinės svoris pasikeitė, belaikant ją visą dieną rankoje?
– Ne! – sutrikę atsakė studentai.
– O koks tada būtų šios problemos sprendimas?
– Pastatyti stiklinę ant stalo! – Linksmai atsakė kažkas iš auditorijos.
– Būtent! – Džiugiai sutiko profesorius. – Ir taip praktiškai yra su visais sunkumais gyvenime. Pagalvokite apie kokią problemą kiek ilgėliau ir ji lyg palengva ima sunkėti. Galvokite apie ją kelias valandas ir ji ims čiulpti jūsų jėgas. Jei galvosite visą dieną – tai jus tiesiog paralyžiuos, apsės taip, kad nebegalėsite niekam daugiau susikaupti, kažką kita veikti ar galvoti apskritai. Galima labai ilgai galvoti apie kažkokią problemą – bet tai nieko neduos. Jos „svoris” nesumažės. Susidorojame atlikdami konkrečius veiksmus. Išspręskite, arba atidėkite. Nėra jokios prasmės nešiotis sunkų akmenį ant širdies ir taip save paralyžiuoti.