Stresas: emocinė būsena slaugytojų darbe0 (0)
Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos korpuso konferencijų salėje surengta mokslinė – praktinė konferencija slaugytojoms „Stresas darbo vietoje ir jo pasekmės kolegoms ir paslaugų vartotojams“, skirta Lietuvos slaugos specialistų organizacijos 25-čiui. Konferencija susidomėjo įvairių specializacijų slaugytojos, dirbančios ne tik Šiauliuose, bet ir aplinkinių rajonų gydymo įstaigose. Pranešėjai susirinkusiems į konferenciją pateikė daug vertingų teorinių žinių, praktinių užduočių, padėsiančių slaugytojoms numalšinti stresą bei išvengti galimų pasekmių.
Stresas slaugytojų darbe
Stresas yra emocinė būsena, kurią sukelia įvairūs emociniai faktoriai. Pasak Psichiatrijos klinikos psichologės-psichoterapeutės dr. Viktorijos Vaišvilaitės, pagrindiniai psichologiniai faktoriai būdingi daugeliui. Svarbu yra gebėjimas pastebėti ir atpažinti vidinius procesus (kiek mes gebam pajusti, kad reaguojam ir kaip reaguojam), taip pat mūsų įsitikinimai (kokią nuomonę turiu apie save, kas aš esu). Žmogų veikia ir įsitikinimai apie kitus (kokie yra kiti žmonės) ir įsitikinimai apie pasaulį (ar šis pasaulis yra saugus, ar grėsmingas).
Aptarti ir mechanizmai, kurie palaiko streso pasėkmes arba tą būseną, kuri sukelia stresą. Vienas jų – įkyrus, negatyvus galvojimas, klinikiniu atveju vadinamas ruminavimu – kritiško, pasikartojančio, negatyvaus ir užsitęsusio mąstymo procesas. Pavyzdžiui, ima varginti mintys: „Kaip ji galėjo šitaip man pasakyti… Kodėl jis to nepadarė…“ Ir tai, anot specialistės, nėra vien tik mąstymas, tai yra ir vaizdiniai. Žmogus nuolat prisimena, nuolat grįžta į tą pačią būseną ir šie klausimai „Kodėl tik man, kodėl su manimi taip neteisingai elgiasi“ tampa realybe.
Gydytoja atliko ir praktišką užduotį, padedančią numalšinti stresą, jaudulį ir nerimą. Tai yra dėmesingumo įsisąmoninimo praktika, trunkanti tris minutes. Proceso metu žmogus turi patogiai atsisėsti, atsipalaiduoti, užmerkti akis arba pasirinkti vieną tašką ir į jį žiūrėti, įsisąmoninti visas šiuo metu esamas mintis, jas kiek įmanoma pripažinti ir paleisti. Vėliau peržvelgti likusias emocijas ir jausmus, kūno pojūčius, atsipalaiduoti ir atsimerkti. Psichologė-psichoterapeutė dr.V. Vaišvilaitė dėmesingumo įsisąmoninimo praktikos procesą pataria kartoti du kartus per dieną ir teigia, jog maži pokyčiai pasijus po dviejų mėnesių.
Bendravimas su sergančiais depresija
Žmonės, kurie dažnai jaučia stresą ar ilgai stresuoja, gali susirgti depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių pagrindas yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Pasak Psichiatrijos klinikos III skyriaus vyr. slaugos administratorės Onos Keserauskaitės, depresija yra skirstoma į endogeninę (dėl organizme vykstančių pokyčių, serotonino ir noradrenalino apykaitos sutrikimų). Tai gali būti paveldima. Anot specialistės, gali būti ir psichogeninė (reaktyvioji) depresija, kai vyrauja slegiančios mintys apie nemalonų įvykį, kai vargina ilgai trunkantis stresas, šeimą užklupus nelaimei.
Aptarti depresijai būdingi simptomai: sulėtėjęs mąstymas, kalba, minčių nebuvimas, nesugebėjimas susikaupti, liguista, liūdna nuotaika, prislopinti judesiai. Vargina ir psichologinės problemos: nepilnavertiškumo kompleksas menkavertiškumo jausmas, savigaila, savęs kaltinimas, savigrauža, malonumo jausmo netekimas, gyvenimo džiaugsmo praradimas, interesų rato susiaurėjimas, mintys apie savižudybę.
Pasak vyr. slaugos administratorės O. Keserauskaitės, apie 70-90 procentų sergančiųjų depresija yra turėję suicidinių bandymų. Dažniausiai susergantys depresija ir yra linkę į savižudybę. Tarp jų – ir policijos bei sveikatos priežiūros darbuotojai. Specialistė pataria sergančiųjų depresija artimiesiems rodyti, kad jis jums svarbus, reikalingas, mylimas.
Mobingas ir jo galimos pasekmės
Dažnai savižudybių įvyksta dėl psichologinio smurto darbo vietoje. Švedijos mokslininkai nustatė, kad 10-20 proc. savižudybių įvyksta dėl mobingo darbe. Mobingas – tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis kolegų (ir vadovų) elgesys darbovietėse, kurio dažniausias tikslas – žeminti, apjuokti kurį nors kolegą, mažinti vertę, eliminuoti arba net atskirti darbuotoją nuo bendradarbių. Tai yra patyčių atmaina.
Pasak Psichiatrijos klinikos bendrosios praktikos slaugytojo, magistranto Romaldo Vainausko, yra išskiriamos penkios mobingo proceso fazės. Pirmiausia yra konfliktas, bet tai dar nėra mobingas. Tačiau per daug akcentuojama konfliktinė situacija (emocinis konfliktas) gali peraugti į mobingą. Puolimas ir pasmerkimas – veiksmai, per kuriuos pasireiškia mobingas normaliose bendravimo situacijoje ir suteikia pagreitį šiam procesui. Trečioji mobingo proceso fazė yra personalo valdymo lygis – kai įsitraukia vadovai. Tai tampa „oficialiu“ reiškiniu. Ketvirta mobingo fazė yra neteisingas diagnozavimas, kai terorizuojamas asmuo kreipiasi į psichologus ir jie gali neteisingai įvertinti situaciją, klaidingai apibūdinti asmenį kaip sunkiai sukalbamą arba psichiškai sergantį. Penktoji mobingo fazė yra išstūmimas, kai asmuo yra pašalinamas iš darbo vietos.
Aptartos ir galimos mobingo pasekmės: sveikatos sutrikimai, dažnas nedarbingumas dėl psichosomatinių ligų, žemas pasitenkinimas darbu bei ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Švedijoje atliktas epidemiologijos tyrimas parodė, jog psichologinį terorą, trukusį pusę metų, yra patyrę 3,5 proc. darbuotojų. Per 30 metų profesinės veiklos laikotarpį, psichologinio teroro grėsmė kyla vienam iš keturių darbuotojų. Tarp psichologinį terorą patyrusių darbuotojų buvo 45 proc. vyrų ir 55 proc. moterų. 40 proc. moterų tai patyrė iš kolegių moterų, 30 proc. – iš vyrų, 30 proc. – iš abiejų lyčių. Šis tyrimas buvo atliktas neskirstant pagal amžių grupes.
Kad negilėtų ir būtų laiku sprendžiamos konfliktinės situacijos, reikia naudoti tam tikras mobingo prevencijos priemones, kuriomis užsiima vadovai ir supervizoriai. Svarbu ankstyvas vadovo įsitraukimas. Kai pastebimi pirmieji grėsmės ženklai, turi įsikišti vadovas, kuris viską išsiaiškintų ir numalšintų konfliktą. Bei jeigu mobingas vyksta ir darbuotojas nukenčia, jam būtina profesinė reabilitacija, kuri padėtų atsigauti ir išlaikyti buvusią reputaciją bei profesinius gebėjimus.