Stresas ir įtampa mane lydi nuo atsikėlimo iki einant miegoti0 (0)
Iliustracija: energepic.com
Labas vakaras. Esu abiturientė ir būsima studentė. Prasidėjus egzaminų maratonui pradėjau jausti beprotišką stresą ir įtampą (manau kiekvienam abiturientui tai aktualu). Nebesusitvarkau su savo emocijomis, vis ne laiku ir ne vietoj išsilieju ant žmonių. Pasidariau irzli ir viskuo nepatenkinta asmenybė. Nebežinau kaip su savimi tvarkytis. Noriu būti tik užsidarius kambary tarp keturių sienų ir su niekuo nebendrauti. Praradau pasitikėjimą savimi, nes jaučiuosi nieko nesugebanti. Bijau neišlaikyti arba išlaikyti blogai egzaminus ir neįstot į norimas studijas. Kiekvieną dieną grįžus namo sėdžiu prie pamokų iki nakties, rytais atsikeliu visada pavargus ir su skaudančia galva. Grįžus namo nieko nebenoriu veikt, bet turiu save priversti sėstis prie pamokų ir ruošis egzaminams (juk sakoma mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs). Stresas ir įtampa mane lydi nuo atsikėlimo iki einant miegoti. Pradėjau mažai valgyti (beveik nevalgyti), nes kai stresuoju valgyti visai nenoriu. Kiekvieną dieną skauda galvą, pradėjo tirpti kojos, jaučiu nuovargį,ar tai gali būti organizmo perdegimo ženklai? Nežinau kaip toliau su šituo tvarkytis. Ačiū už atsakymą.
Pagarbiai, Asta (vardas pakeistas)
Komentuoja psichologė-psichoterapeutė Irena Pėstininkienė
Dėkoju už laišką ir atvirai aprašytus sunkumus, kurie šiuo laikotarpiu gali lydėti ne vieną abiturientą. Suprantu, jog išgyveni labai svarbų ir nelengvą gyvenimo etapą, jauti didžiulį stresą ir įtampą, tapai irzlesnė nei įprastai. Neretai taip nutinka, kad ilgalaikis stresas ir nuovargis tampa padidėjusio dirglumo priežastimi. Tuomet žmogus ima jautriau reaguoti į stresines situacijas, greičiau susierzina dėl smulkmenų, gali kristi pasitikėjimas savo jėgomis, tampa sunku bendrauti, kyla noras atsiriboti nuo žmonių ir pasaulio. Tavo laiške atkreipiau dėmesį į tai, kad dėl streso patiri ir fizinių negalavimų. Rašai, jog jauti nuovargį ir galvos skausmus, sumažėjo apetitas, pradėjo tirpti kojos. Atrodo, kad jautiesi ne tik emociškai, bet ir fiziškai išsekusi. Nežinai kaip su tuo tvarkytis.
Miela Asta, atrodo, kad siekdama savo tikslo mokaisi negailėdama laiko ir jėgų. Natūralu, jog ilgainiui jų ima trūkti. Nuo per didelio ilgalaikio krūvio ir įtampos išties rizikuojama perdegti. Todėl egzaminų maratone, kuris kelia tiek daug įtampos ir nuovargio, pirmiausia labai svarbu tinkamai pasirūpinti savimi. Pradžioje padeda subalansuotas dienos režimas įtraukiant poilsio pertraukėles, miegą, ir gerą mitybą. Stresą ir jo padarinius mažinti taip pat padeda įvairus fizinis aktyvumas (pvz.: pasivaikščiojimas gryname ore). Tinkamas poilsis atstato ne tik fizines jėgas, bet ir nervinę sistemą.
Rašai, jog nesusitvarkai su savo emocijomis. Išties kartais su emocijomis tvarkytis sunkiau nei su fiziniu nuovargiu. Teigiama, jog tai kokias emocijas mes patiriame priklauso nuo to, kaip mes vertiname situaciją, pvz.: artėjančius egzaminus ir savo sugebėjimus juos išlaikyti. Įprastai vidinė įtampa, nusivylimas savimi, baimė, kyla tuomet, kai pernelyg griežtai nuvertiname save ir keliame sau labai aukštus reikalavimus. Rašai, kad jautiesi nieko nesugebanti ir bijai neišlaikyti arba išlaikyti egzaminus blogai. Atrodo, jog tokios mintys kelia pernelyg daug įtampos, kuri trukdo gerai jaustis ir įtraukia į nesibaigiantį minčių ratą. Noriu Tave paskatinti šiame egzaminų maratone trumpam stabtelėti, į situaciją pažvelgti tarsi iš šono ir paklausti savęs “Jei mano brangus žmogus taip jaustųsi, ką jam pasakyčiau? Kaip stengčiausi jam padėti?” Aš, žvelgdama į Tavo situaciją iš šono, noriu palaikyti ir padrąsinti. Iš tavo laiško suprantu, kad daug mokaisi. Tikiu, kad per visus praleistus metus mokykloje esi sukaupusi daug žinių. Dabar labai svarbu (turbūt svarbiausia) sumažinti emocinį ir fizinį nuovargį, kad turimas žinias panaudotum egzaminų metu. Iš visos širdies linkiu rasti būtent Tau tinkamą būdą atsipalaiduoti, pailsėti ir sukaupti reikiamų jėgų maratono finišui. Jeigu jauti, kad vienai to padaryti nepavyksta, galbūt artimoje aplinkoje turi žmogų, kuriuo pasitiki ir gali kreiptis pagalbos. Arba galima kreiptis į pasiruošusius Tau padėti specialistus (į šeimos gydytoją, psichologą, psichoterapeutą).
Ir pabaigai. Esi ypatingame savo gyvenimo etape, kuris suteikia naujos patirties, brandina ir paruošia naujam gyvenimo etapui. Šiltai linkiu Tau šiame etape pasiekti norimų rezultatų, ir su sukaupta patirtimi, tvirtu žingsniu ir atvira širdimi žengti į kitą, naujų įspūdžių ir patirties kupiną gyvenimo etapą.
Nuoširdžiai Irena
irena.pestininkiene@gmail.com
Tel. +370 615 15 077
Psichologė-psichoterapeutė Irena Pėstininkienė