ŠVIETIMAS: teorinės žinios ir praktika

Vienas iš pirmųjų svarbių žingsnių edukacinėje psichologijoje buvo žengtas dar 1901 m., kai psichologai Edwardas Thorndike’as ir Robertas Woodworthas atliko tyrimus, kurie kvestionavo tuometinę švietimo prielaidą: jog mokantis „sudėtingų“ ar „intelektualių iššūkių keliančių“ dalykų (pavyzdžiui, matematikos), ugdomas universalus mąstymas, kuris vėliau pravers įvairiose gyvenimo srityse. Tyrimo rezultatai parodė, kad tai – mitas. Įgūdžių lavinimas vienoje srityje labai ribotai arba visiškai nesusijęs su pažanga kitose srityse.

Žinių perkėlimo problema

Žinių perkėlimas (angl. transfer) – tai gebėjimas tai, ko išmokstame vienoje situacijoje (pvz., klasėje), pritaikyti kitoje – realiame gyvenime. Nors tai turėtų būti vienas svarbiausių švietimo tikslų, psichologas Robertas Haskellas, apžvelgęs dešimtmečius mokslinių tyrimų, konstatavo:

„Nepaisant išmoktos medžiagos perkėlimo svarbos, devynių pastarųjų dešimtmečių tyrimų išvados aiškiai rodo, kad mums nei kaip individams, nei kaip švietimo institucijoms išmoktos medžiagos reikšmingai perkelti nepavyksta.“

Ir dar griežčiau:

„Sakau neperdėdamas – tai tikras švietimo sistemos skandalas.“

Tai patvirtina ir praktiniai pavyzdžiai. Vieno tyrimo metu koledžų absolventų buvo klausiama apie ekonomines problemas. Rezultatai parodė, kad ekonomikos studijas baigusių ir jų nelankiusių studentų atsakymai nesiskyrė. Kitaip tariant, pats mokymasis neturėjo jokio aiškaus efekto realių žinių įgijimui.

„Beveik visi iki šiol atlikti empiriniai tyrimai apie sprendinių pavyzdžių vaidmenį perkeliant žinias rodo, kad net ir gerai išnagrinėjęs pavyzdžius, studentas neretai nesugeba išspręsti uždavinio, kurio sąlyga bent šiek tiek skiriasi nuo pavyzdžio.“
(Robert Haskell, „Transfer of Learning“, 2000)

Kaip įveikti šią problemą?

Šiuolaikiniai švietimo tyrėjai vis aiškiau mato vieną iš išeičių – tikslingą ir tiesioginį mokymąsi, t. y. praktiką būtent tose situacijose ir kontekstuose, kur įgūdžiai bus realiai taikomi. Štai keturios praktinės strategijos, kurias taiko efektyvaus mokymosi entuziastai ir kurios padeda kompensuoti formalaus švietimo trūkumus.

1 taktika. Projektais paremtas mokymasis

Logika paprasta: mokydamiesi ką nors daryti, bent jau išmoksite tai padaryti. Lankant paskaitas galima praleisti valandas skaitymui ir konspektavimui – tačiau taip ir neįgyti praktinio gebėjimo.

Pavyzdys: jei mokotės programavimo, sukurkite realų projektą – pavyzdžiui, žaidimą ar programėlę. Tokiu būdu mokymasis tampa gyvas, o rezultatas – apčiuopiamas.

2 taktika. Mokymasis tikslinėje aplinkoje

Tai mokymasis ten, kur ir bus taikomi įgūdžiai. Šis būdas veikia, nes realios situacijos verčia mokytis efektyviau ir plačiau – susiduriama su daugiau problemų, įvairesnėmis aplinkybėmis.

Chrestomatinis pavyzdys – kalbų mokymasis gyvenant toje šalyje. Nėra kur pasislėpti – turi kalbėti, reaguoti, prisitaikyti. Bet šią taktiką galima taikyti ir kitur – pavyzdžiui, mokantis verslo, galima prisijungti prie realių startuolių ar organizuoti savo projektą.

3 taktika. Skrydžio simuliatoriaus metodas

Kai įgūdžių praktikuoti tiesiogiai neįmanoma (pvz., pilotavimas, chirurgija), sukuriamos realybę imituojančios sąlygos. Tai leidžia saugiai kaupti patirtį, lavinti refleksus ir mąstymą veikiant.

Simuliacijas galima pritaikyti ir paprastesnėms sritims: pvz., pasiruošimas viešam kalbėjimui per repeticijas su draugais ar vaizdo įrašais.

4 taktika. Pasirinkite sunkesnį tikslą nei reikia

Viena iš galingiausių mokymosi strategijų – išsikelti tikslą, reikalaujantį daugiau nei šiaip sau žinių. Tai gali būti testas, pasirodymas, konkursas.

Pavyzdžiui, jei mokotės anglų kalbos, nuspręskite laikyti tarptautinį testą (IELTS, TOEFL). Jei rašote poeziją – dalyvaukite konkurse. Tokie iššūkiai keičia visą mokymosi kokybę – motyvacija auga, o turinys įgauna realų pritaikymo tašką.

Santrauka

Švietimo ateitis priklauso ne nuo mokymosi kiekybės, bet nuo jo perkėlimo į gyvenimą. Per tikslingą praktiką, projektais paremtą mokymąsi ir drąsą kelti aukštesnius tikslus galima įgyti daugiau per 2–3 metus nei per 12 metų tradicinės mokyklos.

Pagal Scott H. Young (2021), „Spartusis mokymasis“

Iliustracija: Jaredd Craig / Unsplash