Tabako ir alkoholio pramonės (parazitų) mikrobiologija
Kadangi dabar labai daug diskutuojama apie įvairias alkoholio kontrolės priemones, o alkoholio gamintojai per įvairius tarpininkus ėmėsi iniciatyvų jas stabdyti ar bandyti kompromituoti, manau, reikėtų pakalbėti apie šias pramonės sritis ir jų veiklos principus. Vienos iš tarptautinių konferencijų metu girdėjau labai vaizdingą tabako pramonės palyginimą su gamtoje egzistuojančiais parazitais (pvz. virusais), o tabako vartojimo plitimo palyginimą su epidemija ar pandemija, kaip infekcinių ligų atvejais. Iš pažiūros grubus ir sunkiai pritaikomas palyginimas, bet …. pažiūrėkim giliau.
Kuomet pradedama diskutuoti apie tai, kaip spręsti alkoholio vartojimo problemas, nuolat primenama, kad reikia spręsti vartojimo priežastis, o ne pasekmes. Pramonė teigia, kad priežastis yra aplinka, arba pats galutinis vartotojas, kuris parazito plitimo atveju yra galutinis šeimininkas. O kas jei alkoholio ir tabako pramonę ir įsivaizduotumėme, kaip parazitą? Tam, kad plistų parazitai (pvz. jų sukeliamos infekcinės ligos) reikia kelių aplinkybių. Pirmiausia reikia paties sukėlėjo (viruso, bakterijos). Tuomet reikia to, kuris tą virusą ar bakteriją platintų (pernešėjo), kuris gali būti kitas nei galutinis šeimininkas (pvz. uodai maliarijos atveju), arba pats žmogus (pvz. ŽIV atveju). Dar reikėtų, kad būtų palanki aplinka virusui ar bakterijai plisti (pvz. temperatūra, drėgmė ir kt.). Be abejonės yra svarbus ir pats galutinis šeimininkas, t.y. jo imunitetas ir atsparumas infekcijoms. Paprastai, kuo galutinis šeimininkas jaunesnis, tuo jis labiau pažeidžiamas, dėl nebrandžios imuninės sistemos. Kalbant apie tai, kaip infekcinių ligų galima išvengti, tai veikti galima visus etapus ir grandis. Galima naikinti patį sukėlėją, galima naikinti pernešėją, skiepyti galutinį šeimininką, stiprinti jo imunitetą, veikti aplinką ir daryti ją nepalankia ir t.t.
O dabar grįžkime prie analogijos pvz. su alkoholio pramone. Kiek tiesos turi pasakymas, kad alkoholio pramonė yra ne priežastis, o savotiška pasekmė, nes kaltas pats galutinis vartotojas ar aplinka? Dalis tiesos yra, nes jei alkoholio platinimui sudaroma itin palanki aplinka (palanki įstatyminė bazė, geras prieinamumas, reklama ir pan.), tai parazitas turi idealiais sąlygas daugintis. Jei galutinio šeimininko imunitetas yra mažas (bloga socialinė aplinka, apleistumas, alkoholį vartojantys tėvai ar draugai), tai jis yra labiau pažeidžiamas. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo atveju amžius taip pat yra labai svarbus, nes iki 15 metų pradėjusių vartoti alkoholį vaikų apie 40 proc. tampa alkoholikais, tuo tarpu jei vartojimas prasideda 20-21 metų amžiuje, tai alkoholikais tampa jau tik apie 10 procentų vartotojų (kaip ir analogijoje su infekcinėmis ligomis vaikų amžiuje). Alkoholio gamintojai nuolat linkę pabrėžti, kad jie nenori prasigėrusių vartotojų, kad jie nenori žūstančio galutinio šeimininko. Tačiau jei paimsime parazito analogiją, jo tikslas yra kaip galima labiau pasidauginti, nes tai yra išlikimo gamtoje klausimas. Ar ne panašus tikslas yra alkoholio ar tabako pramonės – kuo didesnė gamyba, vartojimas ir pelnas. Viruso ar bakterijos atveju galutinio šeimininko gyvybė nėra svarbi, nes tikslas yra išplisti. Ar tai nėra panašu į tabako ir alkoholio pramonę? Ar jiems iš tiesų yra svarbus galutinis šeimininkas, kuris miršta? Iš tiesų, tai ne, nes ji dauginasi ir tas mirštantis šeimininkas savo pavyzdžiu ar asmenine įtaka jau išplatino „infekciją“ dar keliems naujiems vartotojams, ar savo vartojimu sudarė palankią aplinką problemos plitimui. Ar parazitui yra svarbu, kad jis būtų neatpažintas ir galėtų pridaryti kuo daugiau žalos? Taip, ir visi parazitai prisitaikė arba labai greitai daugintis, arba patekti nepastebėti, kaip pvz. įsisiurbiančios erkės.
Tačiau sakysite tai tik pramonė, kaip ir bet kuri kita pramonė. Tačiau kitos pramonės poveikį galutiniam šeimininkui būtų galima vadinti labiau simbioze, nei parazitavimu (maisto, rūbų, technikos ir kt. pramonė), kuomet jų plitimas nenužudo galutinio šeimininko, bet suteikia abipusę naudą, kuri gamtoje vadinama simbioze. Pvz. mūsų žarnyne gyvenančios bakterijos nors ir yra mikroorganizmai, bet negalėtų būti vadinami parazitais, nes be jų neišgyventų ir žmogus ir tai yra tobulas simbiozės pavyzdys.
Todėl apibendrinant visą šitą gal kiek gruboką mikrobiologinį – parazitologinį palyginimą vertėtų pasvarstyti, kiek tiesos yra tuose pasakymuose, kad alkoholio ar tabako pramonė yra niekuo dėta poreikių tenkintoja, o ne problemų priežastis. Ir tuo visiškai nenoriu pasakyti, kad ji turi būti naikinama, tačiau kai kurių veikėjų pastarųjų dienų pasisakymai, kad visuomenė per daug supriešinta su pramone, ir su ja reikia draugauti bei imti pinigus iš jų vaikų prevencijos programoms verčia suabejoti, ar tie veikėjai supranta, kad parazitas niekada nebus draugas galutiniam šeimininkui, ir jam mirus tiesiog ieškos kito.
Nieko asmeniško, tik biznis…
Prof. Aurelijus Veryga yra biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas