Upė
Kartą gyveno daili upelė, ji sroveno sau per kalnus, pievas ir miškus. Ji tekėjo iš šaltinio veik pačioje kalno viršūnėje. Džiugiai ištryškusi, upelė šokdama ir dainuodama tarsi vaikas lėkė žemyn, ir tik pasiekusi lygumas kiek suaugo – aprimo ir sulėtėjo....