Teisėja mediatorė: tėvai išsprendžia ginčą, kai jiems rūpi vaiko interesai, o ne savos ambicijos0 (0)
Šiaulių apygardoje sėkmingai baigėsi pirmoji šiais metais mediacija (taikusis tarpininkavimas) šeimos byloje: buvo patvirtinta taikos sutartis. Teisėja mediatorė Danutė Burbulienė teigia, kad tai puiki metų pradžia: „bylos šalys buvo nusiteikusios geranoriškai ir ieškojo išeities: joms rūpėjo vaiko interesai, o ne savos ambicijos“.
Pasak mediatorės, nors ir geranoriškai nusiteikę, jauni ir ambicingi tėvai nepasidalijo vaiku. Mamą žeidė tai, kad tėčio dažnai nebūdavo šalia, jai vienai rūpintis atžala ir namų ūkiu buvo per sunku. Tėtis baiminosi, kad sūnus gali būti išvežtas į užsienį, kur dirba mama.
„Susėdome prie bendro stalo ir viską ėmėme nagrinėti po kruopelytę. Paaiškėjo, kad padėtis nėra tokia ir baisi, kad išeitį galime rasti“, – prisimena D. Burbulienė.
Teisėja sako, kad taikos sutarties tikimybę didino ne tik geranoriškumas, bet ir tėvų nenoras eiti į teismą. „Jie vis klausė, ar tikrai nereikės grįžti į teismo salę. Tėvai teigė, kad teisme jiems nejauku, nes ten kalbama ne visai aiškia teisininkų kalba, o mediacijos susitikimuose pradėjus vienam su kitu kalbėti, buvo aiškiai ir taikiai susitarta net ir dėl kebliausių dalykų“, – apie sėkmingos mediacijos priežastis kalba teisėja.
D. Burbulienė pasakoja, kad susitaikymo galimybę įžvelgė ir poros santykiuose: „buvo matyti, kad jaunus žmones sieja šilti jausmai, kad įsiplieskęs ginčas galbūt tėra laikina problema, kurią išsprendus bus išsaugota dar viena šeima“.
Teisėja taip pat kalba ir apie mediacijos susitikimuose dalyvavusios teismo psichologės Vaidos Šarauskienės nepamainomą profesionalų indėlį: „psichologė labai prisidėjo prie šios mediacijos sėkmės“.
Šiaulių apygardos teismo atstovas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas priduria, kad „teigiamą aurą, padėjusią išsipildyti sėkmingai mediacijai, veikiausiai padėjo sukurti ir vieta, kurioje vyko susitikimai: persikėlę į rekonstruotas patalpas turime galimybę mediacijos susitikimus rengti jaukiose muziejaus patalpose“.
„Šiuo metu mūsų teisme jaučiamas mediacijos proveržis, todėl džiugu, kad šie metai prasideda sėkmingai ir gausina taikos sutartimis baigiamų taikiųjų tarpininkavimų skaičių“, – šypsosi D. Burbulienė. Anot jos, Šiaulių apygardos teisme mediatorių užimtumas vis didėja, mat pasklidus garsui apie galimybę civilinius ginčus spręsti taikiai, atsiranda vis daugiau norinčių mediacijos.
„Praeitais metais Šiaulių apygardos teisme dirbančioms mediatorėms Danutei Burbulienei ir Vilijai Valantienei buvo perduotos aštuonios bylos mediacijai, iš kurių tik viena buvo baigta taikos sutartimi, taigi sėkminga šių metų pradžia ir didėjantis mediacijos prašymų skaičius suteikia vilties, kad 2016-aisiais bus daugiau mediacijų, baigtų taikos sutartimis“, – ateities vizija dalijasi V. Jončas.
Jei nesutarimai su kaimynu dėl sklypo ribų ar statybų, ginčai su šeimos nariu dėl paveldėjimo, turtinių santykių, skyrybų ar kiti nesutarimai virsta civilinėmis bylomis, mediaciją galima pasirinkti savo noru ar pasiūlius bylą nagrinėjančiam teisėjui. „Jei kita bylos šalis sutinka su mediacija, telieka pasirinkti mediatorių iš viešai skelbiamo sąrašo ir sutartuose susitikimuose rasti kompromisą“, – sekti jaunos poros pavyzdžiu ragina D. Burbulienė.
Teisminė mediacija taikoma visuose Lietuvos teismuose, o daugiau informacijos apie taikųjį tarpininkavimą rasti galima Lietuvos teismų tinklalapio www.teismai.lt skiltyje „Visuomenei ir žiniasklaidai“.