Teisingo išsiskyrimo taisyklės

Italų psichologė psichoterapeutė Ana Olivjero Feraris (Anna Oliviero Ferraris), daugelio knygų autorė, pateikia naudingų rekomendacijų toms poroms, kurios priėmė skyrybų sprendimą.

Knygoje „Su vaikais nereikia skirtis. Ir išsiskyrę tėvai gali būti geri tėvai“ („Dai figli non si divorzia. Separarsi e rimanere buoni genitori“) A. Olivjero Feraris remiasi savo profesine praktika: ji konsultavo 60 šeimų, išgyvenusių skyrybas, bendravo su vaikais.

A. Olivjero Feraris dėsto didžiausiame Europoje – Romos La Sapienzos universitete (Universita degli Studi di Roma La Sapienza), Psichologijos fakultete. Ji atliko tyrimą, ką apie skyrybas galvoja jau suaugę vaikai. Tyrimo rezultatai buvo tokie: 76 proc. apklaustųjų pripažino, jog išgyveno sunkų smūgį (tačiau tik 28 proc. iš jų tėvų skyrybas pavadino klaida); 72 proc. tėvų skyrybas laikė teisingu ir būtinu žingsniu (tačiau tai suvokė tik suaugę); 52 proc. nurodė pozityvų aspektą – kad nauja situacija padėjo greičiau subręsti ir suvokti santykių sudėtingumą (nors tai buvo nelengva priimti).

„Skyrybos vaikams gali būti viso gyvenimo trauma, tačiau taip pat gali suteikti ir dvasinio augimo galimybę„, – teigia psichoterapeutė.

Dažniausiai iškylantys klausimai

Ar gali likti geri santykiai su abiem tėvais po skyrybų?

„Santykius su tėvais galima netgi pagerinti, – sako A. Olivjero Feraris. – Mano klientė 17 metų Barbara pasakojo, kad po skyrybų jos tėtis tapo geresnis. Kai ji būdavo su juo be mamos, jųdviejų bendravimas pagaliau normalizavosi.

Mama ir tėtis, gebantys tinkamai, garbingai elgtis sudėtingoje situacijoje, yra vaikams pavyzdys.“

Kaip reikėtų vaikams pranešti apie tėvų sprendimą?

„Sąžiningai ir be užuolankų. Delikačiai ir tvirtai. Svarbiausia, kad vaikai suvoktų: tėvai lieka tėvais ir tada, kai jie daugiau nebėra susituokę.“

Galbūt bet kuriuo atveju vaikams geriau, kai tėvai kartu?

„Atlikti tyrimai rodo, jog skyrybos pagerina vaikų gyvenimą, kai po jų stoja ramybės ir taikos periodas. Deja, daugeliu atvejų nutinka atvirkščiai.“

Koks tėvų elgesys daro didžiausią žalą?

„Kai skyrybų procese ar po jų vaikai naudojami kaip spaudimo įrankis. Kai skyrybos tampa ne konflikto finalu, o jį dar labiau padidina. Kai vaiko gyvenime situacija nepasikeičia į gerąją pusę.

Žala daroma, kai mama apie tėtį (ar tėtis apie mamą) kalba blogai, siekdama sugriauti tą tėvo (ar tėvas motinos paveikslą, kurį vaikas iki šiol turėjo susikūręs.

Taip pat yra klaida vaikus naudoti kaip tarpininkus – perduoti žiniai buvusiai žmonai ar vyrui.

Negalima iš vaikų daryti psichologų, kai apima depresija. Šiuo atveju reikia ieškoti profesionalios pagalbos, o ne užkrauti savo skausmo naštą vaikui.“

Kaip nesukurti vaikams dar daugiau sunkumų, kai vienas iš tėvų turi naują partnerį?

„Niekada nereikia naujojo partnerio pateikti kaip alternatyvos mamai ar tėčiui, antraip vaikui gali kilti vidinis konfliktas dėl ištikimybės biologiniam gimdytojui. Laikui bėgant, vaikas pats apsispręs, kas jam bus tas naujasis žmogus: tik mamos ar tėčio partneris, o gal jo draugas, o gal kas nors daugiau.“

VERTA ŽINOTI

Kiek laiko reikia priprasti prie skyrybų fakto?

Vaikų iš išsiskyrusių šeimų atsakymai:

33 proc. – mažai laiko (įskaitant 2-5 m. vaikus);
28 proc. – nuo 1 iki 2 metų;
25 proc. – daug metų;
8 proc. – į klausimą neatsakė;
6 proc. – taip ir nepripratau.

Šaltinis: Ana Olivjero Feraris, Romos La Sapienzos universitetas, Psichologijos fakultetas

Parengė Vaiva VAIDILAITĖ | ve.lt