Tingisi? Veiksmingi būdai tinguliui nugalėti

Tingėti – negražu ir gėda. Šią tiesą tėvai skiepija mažyliams. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji retkarčiais aptingsta: nenori lipti iš lovos, naršo internete ar plepa socialiniuose tinkluose, kad tik nereikėtų nieko dirbti. Psichologė Aistė Padlipskaitė siūlo šio jausmo nesigėdyti ir jam nepasiduoti, verčiau ryžtingai įveikti.

– Kodėl žmones apima tingulys?

– Tingulys gali kilti dėl įvairių priežasčių. Kai užduotys neįdomios, darbas nemėgstamas, natūralu, kad dingsta noras ką nors veikti. Tingulio priežastimi gali būti nusivylimas socialiniais santykiais. Pavargęs nuo nevaisingų pastangų juos sukurti, žmogus gali užsisklęsti savyje, nenorėti ar net vengti eiti į viešumą, dalyvauti bet kokiame žmonių sambūryje.

– Kas padėtų liautis tingėti?

– Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl kyla tingulys, kodėl nesinori atlikti tam tikrų darbų ar veiksmų.
Jeigu laukia darbas, kurio nesinori net pradėti, patartina ne atidėti jį vėlesniam laikui, o po truputį jo imtis. Svarbu ne skubotumas ir greitas rezultatas, o pastangos – neverta užsibrėžti atlikti visą darbą iškart. Pirmiausia reikia nusiteikti, kad būtina žengti pirmą žingsnį – padaryti mažą darbo dalelę, o tuomet jau vertinti, kaip sekasi. Ne veltui sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo.

Lengvus darbus atlikite pirmiausia. Jeigu darbas reikalauja susikaupimo, kruopštumo, atidumo ar yra ilgas, darykite pertraukas. Atskirkite darbą nuo poilsio. Tuomet dirbdami mažiau pavargsite, būsite žvalesni, o ilsėdamiesi geriau atsipalaiduosite.
Per pertraukėles atsipalaiduokite tinkamai – jeigu dirbote protinį darbą prie kompiuterio, poilsiaudami nenaršykite internete, nerašykite elektroninių laiškų ir pan. Pertraukos metu vartydami net mėgstamus interneto puslapius kokybiškai nepailsėsite. Mintis nukreipsite nuo darbų, bet smegenys ir toliau liks įtemptos.

– Ką daryti, jeigu tingima jau kelias savaites ar mėnesius? Ar tai jau liga?

– Tuomet verta išbandyti naujas ir neįprastas veiklas. Domėkitės naujovėmis, išbandykite naujus užsiėmimus, gal kas patiks ir rasite naujų pomėgių, kurie įkvėps norą pažinti ir suteiks energijos. Galite pradėti sportuoti.

– Kokias didžiausias klaidas daro žmonės, kurie tingi net pajudėti iš vietos?

– Labiausiai klysta tie, kas atidėlioja, laukia tinkamo momento ar įkvėpimo nenorimam darbui atlikti. Laukti galima labai ilgai… Geriau nedelsiant žengti nors mažą žingsnelį. Neretai žmonės nori greitai pasiekti rezultatą, bet neužtektinai stengiasi, todėl nepavyksta. Tai nuvilia, prarandama motyvacija. Situacija nepagerės, jei tiesiog nuleisite rankas ar pesimistiškai mąstysite, kad užduoties atlikti nepavyks, veikla nuvils, bus nuobodi, nepatiks. Verčiau atsikratyti abejonių ir susitelkti į veiklą.

– Ar tingėti gali būti naudinga?

– Tingėti gali būti savotiškai naudinga – galima nieko nedaryti ir tik stebėti, kaip kiti padaro visus darbus. Tai ypač būdinga mažiems vaikams. Tėvai daro meškos paslaugą, atlikdami darbus už atžalas. Jie gesina vaikų norą veikti sakydami: „Duok man, aš greičiau padarysiu“, – arba: „Tu nemokėsi.“ Ilgainiui vaikai net nebebando imtis kokio darbo, nes mama ar tėtis vis tiek geriau ir greičiau padarys. Pamažu mažyliams vystosi nevisavertiškumo jausmas.
Jeigu pastaruoju metu daug dirbote, aktyviai leidote laisvalaikį, mažai ilsėjotės, o dabar tingite, greičiausiai jūsų organizmas prašo poilsio. Tuomet patartina apmąstyti savo dienotvarkę. Ar ne per mažai laiko skiriate miegui, ar reguliariai ir kokybiškai valgote? Jeigu kelias dienas labai daug protiškai ar fiziškai dirbote, vertėtų pailsėti. Šiuo atveju tingulys – tai kūno signalas, kad organizmui reikia didesnės priežiūros.
Svarbu laiku suvokti, kada nemotyvuotai atidėliojate darbus, o kada organizmas maldauja minutės atokvėpio.

– Kaip jūs kovojate su tinguliu?

– Stengiuosi laikytis dienos režimo, laiku ir sveikai maitintis. Eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, tuomet dieną jaučiuosi žvalesnė ir darbingesnė. Po įtempto darbo savaitgaliais leidžiu sau ilgiau pamiegoti. Mėgstu aktyvų laisvalaikį, stengiuosi bent kartą per savaitę pasportuoti. Aktyvi veikla suteikia žvalumo, energijos, noro išbandyti naujus dalykus.

Įdomu:

• Žmogus kartais tingi, nes trokšta adrenalino. Jis nedirba, laukia iki paskutinės akimirkos, tuomet jausdamas didelę įtampą mikliai darbą atlieka, o kūną užplūsta laimė ir pasitenkinimas.
• Perfekcionistai, kurie su šia savybe nemoka susitaikyti ir jos valdyti, irgi dažnai mėgsta tingėti, mat bijo nesėkmės ir netobulo rezultato. Gebantys prie situacijų prisitaikyti perfekcionistai tingi rečiau.
• Vilkinimas, arba nemalonių darbų atidėliojimas, gali sukelti stresą, kaltės jausmą ir sumažinti darbingumą. Jeigu žmogus linkęs nuolat nepadaryti darbų, tai jau psichologinis sutrikimas, pasireiškiantis depresija, menku savęs vertinimu, nerimu, dėmesio ir aktyvumo sutrikimo sindromu.
• Tingėjimas – ne būdo savybė ar silpno charakterio bruožas, o psichologinis sutrikimas.
• Vieno tyrimo, kuriame buvo apklausiami akademinės bendruomenės nariai, duomenimis, 46 proc. žmonių visada arba labai dažnai tingi rašyti rašto darbus, 30 proc. neranda jėgų ruoštis egzaminams ar atsiskaitymams. Ketvirtis apklaustųjų teigė, kad tingulys – didžiulis rūpestis, keliantis nemalonumų, o 60 proc. tyrimo dalyvių prisipažino, kad norėtų rečiau atidėlioti darbus.
• Anot mokslininkų, tingėjimas gerai veikia smegenis. Įtampa skatina kūną gaminti hormoną kortizolį, šis pažeidžia smegenų ląsteles, trikdo atmintį ir skatina organizmo senėjimą.

P. Steelo ir jo kolegų patarimai

Vienas iš garsiausių vilkinimo ir motyvacijos tyrinėtojų Piersas Steelas teigia, kad tinginiauti – natūralus elgesys, mat maždaug 95 proc. žmonių retkarčiais atidėlioja darbus.

Štai kaip jis ir jo kolegos siūlo įveikti šį erzinantį įprotį:

1. Mokytis naujų dalykų.
2. Sutelkti dėmesį į džiuginančius darbo aspektus.
3. Išsikelti tikslą.
4. Padaryti tai, kas pralinksmintų kolegas.
5. Rasti laiko padėkoti sau ir kitiems už nuveiktus darbus.
6. Siekti rezultatų.
7. Kartais apmąstyti savo darbo prasmę.
8. Nusiteikti darbui.
9. Imtis darbų, kurie pačiam atrodo labai svarbūs.
10. Tikėtis greito rezultato ar uždarbio.

Atpalaiduojantys įpročiai, mažinantys gyvybingumą

1. Gerti kavą ir kitus gėrimus su kofeinu. Vietoj puodelio kavos geriau išgerti dvi stiklines vandens.
2. Šnekėtis su patinkančiu žmogumi apie bendrus pomėgius.
3. Klausytis muzikos.
4. Naršyti internete.
5. Dažnai rašyti ir skaityti elektroninius laiškus ar trumpąsias žinutes.
6. Planuoti vakarą ar savaitgalį.
7. Svajoti darbe.
8. Apsipirkinėti.

Tingite? Jūs nekalti!

Gera žinia tiems, kas tingi net pirštą pajudinti. Misūrio universiteto mokslininkai mano, kad žmonės dėl tinginystės nekalti. Anot jų, tinginių nekamuoja nei psichologiniai sutrikimai, nei nevisavertiškumo kompleksas.

Kaltinti galima genus. Mat būtent jie lemia žmogaus neveiklumą ir mažą motyvaciją. Šias mokslininkų tezes patvirtino tyrimai su pelėmis. Pasak mokslininko Michaelo Robertso, iš daugiau nei 17 tūkst. genų, rastų vienoje smegenų dalyje, 36 lemia mažą motyvaciją.

Naujosios Zelandijos mokslininkai tikina, kad tinginiais gimstama, nes nėščios moterys netinkamai maitinasi. Tyrimai su pelėmis parodė, kad palikuonių elgesiui turi įtakos motinos mitybos įpročiai.

Emigrantų darbingumo tyrimas parodė, kad mažai apmokamus darbus dirbantys žmonės dažniau tingi ir nemėgsta anksti keltis – daugelis iš lovos norėtų išsiristi apie vidurdienį.

Šaltinis: priekavos.lt

Psichologė Aistė Padlipskaitė