TOP 10 patarimų, kurie padės užimti vadovo kėdę
Sakoma, kad lyderiais tampama, o ne gimstama. Gal yra atvirkščiai? Kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras vadovas? Ar užtenka žinių, o gal reikia dar ir įgimtos empatijos bei charizmos? Visa tai sužinosite, perskaitę „Verslo pažintys“ interviu su „Circle K“ generaliniu direktoriumi Skirmantu Mačiuku.
Papasakokite, koks buvo Jūsų karjeros kelias?
Mano pradžia buvo naktinio sargo darbas – dar studentavimo laikais. O vėliau, 1994 m., visai atsitiktinai buvau pakviestas dirbti į Susisiekimo ministeriją, kadangi mokiausi transporto fakultete ir visai neblogai mokėjau anglų kalbą. Taip viskas ir prasidėjo.
O kokie buvo Jūsų laipteliai iki vadovo posto?
Dirbdamas susisiekimo ministerijoje supratau, kad biurokratija yra ne man. Todėl, kai pažįstamas mane pasikvietė užsiimti pardavimais „Omnitel“ partnerio įmonėje pasakiau „Taip“. Pagal prigimtį esu pardavėjas – man tai labai prie širdies. Taigi, pardavinėjau mobiliuosius telefonus, atidarinėjau salonus – teko daryti viską nuo iki. Pasakiau „Taip“ ir kai man pasiūlė tapti tarptautinės tepalus gaminančios įmonės gamybos vadovu. Na, o vėliau kuro gamyklą nupirko „Statoil“ (dabar „Circle K“ – red.p.) įmonė.
Kaip manot, ar Jūsų karjera būtų susiklosčiusi kitaip, jei ne ta stažuotė Anglijoje?
Niekada nesvajojau ir nemaniau, kad tapsiu didelės įmonės vadovu. Tiesiog tuo metu dirbau gerai, todėl man pasiūlydavo vieną ar kitą projektą, o aš niekada neatsisakiau jokių naujų pozicijų. Kai man pasiūlė dirbti tarptautinėje įmonėje, man buvo įdomu išbandyti save, o pozicija, tiesą pasakius, buvo nesvarbu.
Ar turėjote kokius nors tikslus kiekvieno savo karjeros laiptelio metu?
Vieniems žmonėms patinka tikslas, kitiems – procesas. Man patinka procesas. Žinoma, kai pasieki tikslą, yra fantastika, nes tu gilinaisi, išbandei naujoves, o jei dar kažkas išėjo – tada tai iš vis „veža“. Kai jau būni pabandęs darbuotis keliose įmonėse, tada jau tikrai išeina, o iki tol – tiesiog bandai.
Kokių įgūdžių teko išmokti, kad sėkmingai pereitumėt tuos karjeros žingsnius?
Tai dar mokausi, tiesą pasakius. Kažką naują išmokti nėra sunku, tačiau sunku pakeisti save. Tarkim, aš esu nekantrus žmogus ir tai yra mano Damoklo kardas, tad aš kasdien mokausi kantrybės: išklausyti iki galo, neužbėgti už akių, nesileisti per daug į detales, nepasakyti sprendimo pačiam, o leisti pasisakyti ir kitiems ir t.t. Praktinių dalykų išmokti yra lengva. Jei tu nori padaryti karjerą, tai ją ir padarysi, tik ji gali nebūti tvari – tu ją greitai padarysi, tačiau taip pat greitai galima ją ir prarasti. Tačiau jei tu galvosi ne apie karjerą, o apie savybes, kurių tau reikėtų tai karjerai, tau tikrai pasiseks geriau. Jei ateina darbintis karjeristas, tai jam tiesiog ant kaktos parašyta. Tai reiškia, kad jis negalvos apie savo kolegą, jis negalvos apie procesą, jis galvos tik apie galutinį rezultatą, kuris padės jam padaryti karjerą. Galvoti apie karjerą yra gerai, bet tai neturi būti gyvenimo tikslas. Tikslas turėtų būti orientacija į tai, ką aš galėčiau išmokti, kokiai pozicijai aš galėčiau tikti ir t.t.
Kiek Jums buvo metų, kai baigėte mokslus?
Aš be sustojimo mokiausi iki 31-erių. Pradžioje baigiau aviaciją, vėliau mokiausi TVM ir BMI, nes vis ieškojau, kas čia man labiau patinka ir kur noriu save išbandyti.
Kiek valandų dirba didelės įmonės vadovas ir ar įmanoma atskirti darbą ir laisvalaikį?
Kol buvau nevedęs, darbo laiko neskaičiavau, nes aš dirbau tai, kas man patinka. Kartą dirbau, kas man nepatinka, tai buvau atleistas iš to darbo.
O ko ta situacija pamokė?
Nors jau svarsčiau išeiti iš to darbo, jis man nepatiko, bet vis tiek buvo užgautos ambicijos ir jaučiau stiprų stresą. Todėl supratau, kad daugiau tokioje situacijoje nenorėčiau atsidurti ir dėl to reikia dirbti darbą, kuris tau patinka. Juk darbe praleidi daugiau laiko nei su šeima.
Kaip į savo komandą atrenkate darbuotojus?
Aš daugiausiai dėmesio skiriu „softiniams“ dalykams. Man nėra svarbu patirtis ar nuveikti darbai. Dažniausiai darbuotojus priimu dėl požiūrio, nes būtent požiūrį yra sunkiausia pakeisti. Taip pat atsižvelgiu, kad tie žmonės turėtų savybių, kurių aš neturiu. Ir dar visada sakau savo komandos nariams, kad jie nepriimtų dirbti žmonių, kuriems mūsų įmonės kultūra yra nepriimtina ir kuriems individualus darbas svarbesnis už komandinį.
O Jūs asmeniškai kalbate su darbuotojais, prieš juos priimant?
Su kandidatais ne, tačiau po kelių mėnesių darbo pas mus, aš visada pakalbu su kiekvienu iš naujų darbuotojų apie tai, kaip jam pas mus patinka, kas nepatinka, ko trūksta, palyginus su ankstesnėmis darbovietėmis ir t.t. Gali būti, kad nepatinka kokia smulkmena, tačiau vis tiek stengiamės ją ištaisyti.
Ar griežtai planuojate savo laiką?
Taip, savo laiką aš labai planuoju. Dirbant atsakingą darbą, struktūra yra kritinis dalykas. Mūsų visi susitikimai suplanuoti metams į priekį. Į savo kalendorių rašau ir asmeninius planus.
Kokius lyderius sekate?
Neturiu kažkokio guru – per laiką jie keitėsi, bet supratau vieną dalyką – kiekvienas rašo iš savo varpinės ir kiekvienai sričiai yra savo metodai. Gali kažką sau pasiimti ir prisitaikyti, bet finale vis tiek turi rasti savo kelią. Tačiau mėgstu paskaityti „Harvard Business review“, kur per metus randu kokius 2-3 vertingus straipsnius ir jų turinį stengiuosi pritaikyti darbe.
O kas buvo Jūsų autoritetas jaunystėje?
Tėtis. Jis buvo griežtas, bet neaiškino man, kur stoti, kuo būti, tik mokino būti geru žmogumi.
Kokiai aistrai išleidžiate daug pinigų?
Knygoms. Vos atrandu laisvo laiko – skaitau knygą. Štai ir dabar turėjau pusvalandį prieš pokalbį, tad skaičiau labai įdomų John le Carré romaną „Nepatogi tiesa“.
Ar jaučiatės lyg „Circle K“ būtų Jūsų kūdikis, nors esate šios įmonės samdomas vadovas?
Be abejo, taip jaučiuosi, bet tai yra pavojinga. Jei taip mąstysi, negirdėsi kitų žmonių, nes galvosi: „Mano kūdikis – aš žinau geriausiai“. Tam tikra prasme tu nori, kad tai būtų tavo kūdikis, nes nori jį apsaugoti, padėti jam augti. Tačiau vaiko charakterį formuoja ne vienas tėvas, o visa aplinka. O taip pat kiekvienas vadovas dar turi suprasti, kad kūdikį turės kažkada paleisti, nes mes esame limituoti savo žiniomis, savo patirtimi ir negalime vieni visų dalykų išspręsti.
Kaip sekasi su maisto ir kitų prekių pristatymu į namus? Ar spėjote į bangą?
Į bangą spėti galima visada, jei pataikai su teisingu sprendimu. Bet ar padarėm viską gerai, tai tikrai ne. Yra kabliukų, kuriuos mums reikia tvarkyti ir mes tai matom, bet užsakymų turim tiek, kiek ir galvojom, kad turėsim. Tai nėra pakankamai, tikimės, pardavimai išaugs.
O ar tokių didelių įmonių, kaip „Circle K“ vienas iš tikslų yra gaudyti tas „bangas“?
Kiekviena įmonė turi savo ilgalaikę, aiškią strategiją, kuria kryptimi eis. Tačiau mūsų versle bangas „gaudome“ nuolatos. Per karantiną ypač pasimatė naujų sprendimų poreikis. Bet net imant paprastus metus, kai ekonomika auga, reikia nuolat stebėti, kas vyksta rinkoje. Tik tiek, kad sėkmingu metu dažniau sau leidžiam investuoti į tai, kas iškart neduoda tiesioginės grąžos. Esam sutarę sumą, beje, ji tikrai nėra maža, kurią galime paaukoti pabandymui. Ši galimybė labai išlaisvina.
Galbūt tai galėtų būti patarimas įmonėms – turėti pinigų, kuriuos galima „sudeginti“?
Manau, kad taip, nes tikrai nerealių dalykų „išlenda“, kai verslininkai žino, kad gali rizikuoti. Niekada nebus geriausio rezultato, jei tu nerizikuosi atsistoti ant paties krašto.
O kas šias investavimo idėjas galvoja?
Esame sukūrę tokią kultūrą, kad pas mus visi gali drąsiai siūlyti idėjas. Mes niekada nepasakom, kad idėja yra bloga: ji gali būti ne laiku, ji gali būti per brangi ir t.t. Kartais, idėja ateina tiesiog pakalbėjus su degalinės operatoriumi. Jei idėja pasitvirtina, tas žmogus gauna iš mūsų premiją.
Galų gale, ko galite palinkėti mūsų bendruomenės nariams?
Testuokit, bandykit ir būkit drąsūs. Jeigu galvojat, kad negalėsit, vadinasi – negalėsit. O jei labai norėsit, tai ir padarysit.
Mačiuko patarimai glaustai:
- nebijok išbandyti save
- siek proceso, o ne tikslo
- siek ne tik žinių, bet ir pakeisti savo blogąsias savybes
- karjera neturi būti gyvenimo tikslas
- nebijok įvairaus darbo
- imkitėstik to darbo, kuris patinka
- visų pirma siek komandinių, o ne individualių tikslų
- tiksliai planuok savo laiką
- girdėk savo kolegas – net ir pačius „mažiausius“
- rizikuok
Daugiau pokalbio detalių:
Mačiuką kalbino „Verslo pažintys“ bendruomenės įkūrėjas Vitalijus Krivencov bei Martynas Chaškauskas.