Trys seserys
Gyveno kartą trys seserys. Viena buvo tinginių tinginė. Antra – pikčiurnų pikčiurna. O trečioji protinga, graži, darbšti ir miela akiai.
Vieną rytą sustojo prie jų namo vežimas. Seserys išėjo pažiūrėti kas ten atvažiavo. Vežime sėdėjo jiems nepažįstama pagyvenusi moteriškė.
– Kas tu? – paklausė seserys.
– Aš – Lemtis, – atsakė toji. – Atėjo jums laikas tekėti.
Susisodino jas Lemtis ir nuvežė tuoktis.
Stabtelėjo pirmame kaime. Laukuose vaikinas aria ir bet koks darbas jo rankose tirpte tirpsta. Reikia ką nors pastatyt, pataisyt – visi pas jį bėga.
– Tavo, – sako Lemtis pirmai sesei. – Lipk.
Išsodino pirmąją seserį ir važiuoja toliau.
Atvažiuoja į kitą kaimą. O ten gyvena toks vaikinas: kas ko paprašo, visada padeda, gerietis toks, niekada neatsako. Žodžiu – visiems geras. Žmonės atsidžiaugt juo negali, toks šaunuolis.
– Tavo, – taria Lemtis pasisukus į antrą seserį.
Išsodina ją ir važiuoja toliau.
Atvažiavo į trečiąjį kaimą. Prie pat paskutinio sukiužusio ir apleisto namo guli purve girtas. Sustabdė vežimą lemtis ir sako:
– Tavo. Išlipk.
– Koks jis mano? Tu ką?! – pasipiktino trečioji sesuo. – Aš juk ir darbšti, ir gera, ir graži. O tu man tokį berną duodi?! Pažiūrėk kokius seserims išrinkai – ką, man kitokių nėra?
– Kitų yra, – atsakė Lemtis ir atsidusus pridūrė, – bet šitas be tavęs tai prapuls.
tikra tiesa
neasamone… kam save reiktu kankinti…
aš irgi to nesuprantu, kaip yra galimi santykiai kurioje vienas partneris turi aukotis, o kitas tik imta ir imta iš kito…