Tyrimas: 81 proc. Lietuvos dirbančiųjų norėtų dažniau dirbti nuotoliniu būdu
Daugiau nei pusė apklaustų dirbančiųjų teigia dirbantys tokį darbą, kurį būtų galima atlikti atsitraukus iš darbo vietos, o 81 proc. iš jų norėtų nuotoliniu būdu dirbti dažniau nei iki šiol – parodė paslaugų centro „Telia Global Services Lithuania“ užsakymu bendrovės Spinter atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.
Organizacijos nepakankamai pasitiki savo darbuotojais?
Nuotolinis darbas pasaulyje sparčiai plinta ir yra darbuotojams ypač patrauklus. Kompanija „Upwork“ prognozuoja, kad 2025 m. pastovių ir nuotolinio darbo vietų skaičius JAV susilygins. Europa taip pat turėtų judėti ta pačia kryptimi, o mūsų šalis – ne išimtis. „Esame stiprūs intelektiniu kapitalu, išvystytu paslaugų sektoriumi, teikiančiu paslaugas užsienio klientams, todėl nemažai darbo funkcijų Lietuvoje tikrai gali būti atliekamos nuotoliniu būdu. Tačiau tyrimas parodė, kad nepaisant darbuotojų noro, šiuo metu laisvai bet kada dirbti nuotoliniu būdu gali tik labai maža dalis dirbančiųjų – apie 5 procentus“, – teigia Telia Global Services Lithuania Žmogiškųjų išteklių partneris Mindaugas Šestilo.
Tyrimo duomenimis, bet kada dirbti nuotoliniu būdu gali tik 5 procentai respondentų, 11 proc. teigia, jog jų darbovietė sudaro sąlygas nuotoliniu būdu atlikti tik dalį darbo, o 19 proc. apklaustųjų teigė galintys dirbti ne darbo vietoje tik išimtiniais atvejais. Pasak M. Šestilo, natūralu, kad dirbti nuotoliniu būdu nėra įmanoma visose pareigybėse. Tačiau vietos, iš kurios dirbama, apribojimai labiau kyla ne dėl paties darbo pobūdžio, dažniausiai juos nulemia mąstysena. Šio tyrimo duomenys atskleidžia, jog darbdavių pasitikėjimas darbuotojais vis dar nėra pakankamas, kad atlieptų dirbančiųjų poreikį dirbti lanksčiai.
„Lanksčiam darbui pirmiausiai reikia darbdavio tikėjimo, kad darbuotojas gali dirbti efektyviai net ir tuomet, kai jo niekas nemato ir nekontroliuoja. Mes laikomės požiūrio, kad nėra didelio skirtumo, iš kur darbuotojas dirba, svarbu, kokių rezultatų jis pasiekia, o įrankių tam pamatuoti yra daug. Antra, norint, kad lankstus darbas veiktų, organizacijos turi sukurti tam sąlygas ir užtikrinti, kad darbuotojai jaustųsi gerai dirbdami iš namų ar kitų vietų. Kai jie jaučia, kad jais pasitikima, žmonės jaučiasi atsakingi ir suranda būdų, kaip tapti efektyviais. Mūsų patirtis rodo, kad pasitikėdami darbuotojais ir leisdami jiems patiems pasirinkti, kada ir iš kur jie dirbs, mes didiname jų motyvaciją, įsitraukimą ir suteikiame sąlygas derinti darbą ir asmeninį gyvenimą“, – sako Mindaugas Šestilo.
Darbą biure pakeičia „Skype“, pokalbiai telefonu ir e.paštas
„Telia Global Services Lithuania“ duomenys rodo, kad 2019 m. sausio-rugsėjo mėnesiais 79 proc. darbuotojų bent vieną dieną dirbo ne ofise, o nuolat šį būdą rinkosi 35 proc. mūsų darbuotojų. Iš viso „Telia“ grupės įmonėse darbuotojai šiemet per devynis mėnesius nuotoliniu būdu dirbo daugiau nei 12 tūkstančių darbo dienų.
„Esame paskaičiavę, kad maždaug du trečdalius „Telia“ paslaugų centre atliekamų užduočių sudaro darbas kompiuteriu ir tik trečdaliui reikia tiesioginio bendravimo su kolegomis. Didelę dalį užduočių, ypač tarptautinius klausimus galima spręsti ir susitikus kompiuterio ekrane per „Skype“, telefonu ar elektroniniais laiškais. Tad darbui atlikti dažnai žmogui tereikia kompiuterio, gero interneto ryšio ir darbui tinkamos aplinkos. Tačiau mūsų darbe yra dalykų, kuriems būtinas gyvas bendravimas ir buvimas ofise, kur yra dauguma komandos narių ar kolegų – pavyzdžiui, dalyvavimas planavimo sesijose, per užsienio kolegų vizitus, įmonės renginiuose ir šventėse. Dalies laiko praleidimas ofise yra būtina sąlyga, norint sukurti ir išlaikyti įtraukiančią organizacijos kultūrą“, – sako Mindaugas Šestilo.
Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą apie nuotolinį darbą 2019 m. rugsėjo mėnesį CAPI metodu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Jame dalyvavo 1010 respondentų.