fbpx

Užklupusi tamsa, ar tai depresija?
0 (0)

Jcomp / freepik.com

Depresija yra viena sunkiausių ligų, nuo jos kenčia gausybė žmonių. Depresija pasireiškia įvairiomis formomis ir ją sukelia daug veiksnių, įskaitant hormoninius. Jeigu ji pasireiškia valgymo, miego sutrikimais, minčių sumaištimi ar nerimu, kuris atima visas jėgas, būtina kreiptis į specialistus: psichologus ar psichiatrus, kad paskirtų gydymą.

Dažnai depresija laikoma į save nukreiptu pykčiu. Žmogų slegiantis nerimas, ap­maudas ir neįsisąmonintas pyktis slypi jo viduje ir sukelia liūdesį, vangumą, neviltį ar net pagiežą. Depresijos apimtas žmogus nejaučia gyvenimo džiaugsmo ir entuziazmo. Savo būseną projektuodamas išoriniame pasaulyje, jis mato blogį ir jo tikisi, dažnai baiminasi nevilties ir netekties, kad ir ką darytų. Be to, gali kilti stiprus cinizmas. Neigiamas požiūris gali peraugti į katastrofiškus lūkesčius. Tada stiprėja baimė ir nerimas, žmogus įsivaizduoja visokias gresiančias nelaimes. Deja, riba tarp aiškaus bei realistiško tikrovės vertinimo ir nerimo, peraugančio į katastrofiškus lūkesčius, labai siaura. Viena – teisingai įvertinti sunkias sąlygas, o kita – į tai reaguoti depresija ir paniška baime. Sveika reakcija yra reikalingų veiksmų suvokimas, bet ne mąstymas apie įvairius galimas pasekmes, kurias vaizduotė labai dažnai visaip iškreipia (daugelis įsivaizduotų nelaimių niekada nenutinka). Vis dėlto nuo depresijos kenčiantis žmogus savo depresiją projektuoja išoriniuose įvykiuose. Todėl katastrofiški lūkesčiai atrodo pagrįstesni. Norint susidoroti su sunkumais, svarbu susitelkti į tikrovę ir gyventi visiškoje dabartyje. Tai padeda adekvačiai reaguoti į pavojų ir kartu rasti jėgų ir tinkamų apsisaugojimo priemonių. Tada žinome, kaip teisingai elgtis.

Depresija gali pasireikšti įvairiais skausmais, chroniškomis ligomis ar net nelaimingais atsitikimais. Neišreikštas pyktis, kuris slypi žmogaus viduje, gali virsti įvairiomis kūno negaliomis. Tai nereiškia, kad kenčiantis žmogus dėl to kaltas ar kad jo negalavimai išgalvoti. Bejėgiškumo, nereikalingumo jausmas, įtampa, vienišumas, svetimumas lengvai sukelia kūno ligą. Tada liga yra tarsi dėmesio, pagalbos ar meilės prašymas. Kai kuriems žmonėms liga yra vienintelis būdas išreikšti priklausymo poreikį, šauktis trūkstamo dėmesio, meilės ir rūpesčio. Kitiems liga yra puikus būdas manipuliuoti, valdyti, reikalauti. Dar kiti tik šitaip gali pasakyti ne reikalavimams, kurių nepajėgia įvykdyti. Liga ir skausmas dažnai yra natūrali slaptos depresijos ir pykčio raiška.

Susidraugaukite su savimi?

1. Palankumas sau. Užuot buvę pikčiausiais savo priešais, tapkite geriausiais draugais. Nereikia kamuotis neviltimi ir bejėgiškumu galvojant, kad neįmanoma patenkinti savo poreikių. Geriausia pradžia – sau duoti tai, ko trokštame. Palankumas sau yra nuostabus reiškinys ir geriausias vaistas nuo daugelio skausmų. Ssurašykite dalykus, dėl kurių ant savęs pykstate. Nebijokite pasi­rodyti sau neprotingi ir nebrandus. Tik surašykite tai, ką iš tiesų jaučiate. Niekas neperskaitys. Metas pradėti nuoširdžiai ben­drauti su savimi. Savęs necenzūruokite ir neatmeskite savo jausmų, tik rašykite. Yra didelis skirtumas tarp jausmų išraiškos, jų pažinimo ir veiksmo. Depresija kyla, nes net nenorime sau pripažinti, ką išgyvename. Jei sunku tai išreikšti žodžiais, nupieškite. Priimti jausmai gali išnykti ar pasikeisti. Tačiau kol jų nepripa­žįstame, jie lieka tokie patys.

2. Savęs kaltinimas. Dažniausiai depresiją sukelia iškreiptas savivaizdis. Dėl visko kaltiname save. Laikome save beviltišku, žioplu, kvailu ar nepatikimu. Tada pajuntame bausmės poreikį ir pradedame save skriausti. Surašykite, kaip kaltinate save dėl nusivylimų. Tada nustokite save kaltinti. Priimkite tai, kas atsitiko. Suvokite, kad šiame gyvenimo laikotarpyje padarėte viską, ką galėjote. Susitaikykite su savimi ir žvelkite į save kaip į geriausią draugą.

3. Vidiniai ištekliai. Kiekvienas turime vidinių išteklių, kurie gali padėti įveikti bet kokią kliūtį. Depresija šiuos išteklius paslepia ir sako, kad išeities nėra. Prisiminkite laikotarpį, kai jautėtės pajėgūs įveikti visus sunkumus. Aprašykite tai trumpoje pastraipoje. Tuomet pasižiūrėkite, kuriuos išteklius tebeturite. vidiniai ištekliai niekur nedingsta. Kartais jie primirštami bet visada galima juos atgaivinti. Jie glūdi jumyse visą gyvenimą.

4. Gyvenimo tikslas. Pamąstykite apie savo gyvenimo tikslą. Koks jis buvo anksčiau? Koks dabar? Kai kurias mintis užsirašykite. Neįmanoma jausti depresiją, kai susitelkiame į didesnį tikslą. O prislėgti daugiausia žvelgiame į save ir į savo gyvenimą. Kai nukreipsime žvilgsnį į didesnį tikslą, kai išvysime būdus, kaip padėti kitiems, depresijai nebeliks vietos. Tikslingas dėmesys ir jo paskatinti veiksmai teikia energijos.

Psichologė Eglė Biliūnienė | psyconsult.lt

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]
Dalintis:

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.