Vaikinas tikrai myli ar tik tempia laiką, kaip elgtis?

8 Responses

  1. parašė:

    Labai liūdna skaityti tokius laiškus… Labai liūdna dėl kito žmogaus neatsakingumo ir požiūrio į savo antrąją pusę. Pati ilgą laiką buvau panašiuose santykiuose (tiesa, trumpiau nei laiško autorė – jie truko šiek tiek daugiau nei pusę metų, o iš to laikotarpio dar keletą savaičių apskritai nebendravome). Suprantu, kaip tai sunku, tačiau turiu tik vieną patarimą – bėgti kuo greičiau ir kuo toliau. Pati keletą kartų bandžiau skirtis su tuometiniu draugu, bandėme palaikyti „draugiškus” santykius, tačiau galiausiai vėl pati likdavau įskaudinta.. Skaitydama laišką tiesiog jaučiausi, lyg čia mano rašyta – nuolat girdėdavau komentarus apie tam tikrus „netinkamus” savo būdo bruožus, apie tai, jog galbūt nesu „jo gyvenimo moteris” ir pan. Nors dėmesio ir komplimentų taip pat netrūkdavo, tačiau nuolat santykiuose jautėsi įtampa, tas „kažkas netaip” jausmas, nuolat galvodavau, kaip gi šį kartą praėjo kelionė/vakarienė ar tiesiog eilinis vakaras, ar viską padariau tinkamai, ar jam „įtikau”. Galiausiai pavargau nuo to… Tiesiog galiu pasakyti – jeigu santykiuose jautiesi blogai, ir kitas žmogus to nesupranta, nepriima ir neketina nieko keisti – iš to nieko gero nebus. Suprantu, jog šiandien atrodo, jog visas pasaulis sugrius, bet galiu patikinti – taip tikrai nebus. Taip, bus sunku, bus daug ašarų ir viso kito, bet ašarų juk ir dabar yra upės? Tikriausiai pati suprantu, jog kiekvieną kartą išgyveni „mini-išsiskyrimą”? Taigi kam daugybę kartų pergyventi tą patį jausmą? Sėkmės priimant teisingus sprendimus – linkiu suprasti, jog tik pati esi atsakinga u už savo gyvenimą ir sėkmingus santykius. Tavo draugas, matyt, nėra pakankamai atsakingas nei kažką keisti, nei tave paleisti, taigi pirmyn :)

  2. Evu parašė:

    Sveikos. Skaitau ir asaros akyse kaupias. Diana zinok, nesi tokia viena. Esu ir as, tokia pat kvaile, kuri negali be jo… Tik mano situacija tesiasi jau treji metai… Tas suknistas jausmas kai nezinai ar jisai nori su manimi buti ar myli…tiesiog veda is proto… Noreciau ir as istrukti is sios beprotybes ir pagaliau buti laiminga, bet viena taigi „prazusiu”… Tad sekmes Tau apsisprendziant. Mes galim.!

  3. Marija parašė:

    Merginos… man taip tęsėsi 3.5 metų… vis dar palaikome santykius… neaišku visai kokius, koks jų pagrindas, kartu esame kažkas, bet apskritai niekas vienas kitam… ir tik mano bėda, kad leidžiu sau nesirūpinti tinkamai savimi… žinau teisingą sprendimą — nutraukti šią, pastaruoju metu nė iš tolo nebe tokią didžiulę kankynę… Meilė sau yra mano raktas ir tokiu būdu pamažu stiprinu save, kaupiu meilę mažomis smulkmenomis į savo vidų, pamažu, kasdien nors po kruopelę pasidžiaugdama diena, padėkodama vakare už ją, gamindama sau kukurūzų blynu, gerdama skanią kavą jaukioje kavinėje.. Merginos, moterys .. tvirtybės Jums, ir kantrybės pamažu pamilstant save.. už net menkiausias smulkmenas, pirmiausia už atvirumą su savimi :)… tvirtybės Jums ir nebijokite būti pažeidžiamos… tai taip pat tvirtybė… dovanokite meilę sau ir rassis Jumyse nauja gyvybė — meilė… pasauliui ir sau :)

  4. Eli parašė:

    Skaitau straipsni ir komentarus. Buvau tokioje pacioje situacijoje pries metus – kartu isdraugavome 3 metus, taciau mano tuometinis draugas niekada nesijaute uztikrintas savo jausmais, nors visa kita buvo idealu. Visi tie metai man buvo kupini dvejoniu ir asaru. Turejau seniausiai priimti sprendima ir nustoti ‘aukotis’ vardan kazko ir, galiausiai, juk ne tokia buna laime. Viskas baigesi kai jis prisipazino, jog man buvo neistikimas su viena pazistama. Tuomet buvo labai sunku ypatingai suprasti, kad sis zmogus, galedamas pasirinkti, tave iskaudino. Dabar praejo metai ir viska matau gerokai aiskiau-taip pat ir tai, kad jam buvau patogi. Galiausiai, susipazinau su kitu vaikinu ir jis man kasdien irodo, kokie santykiai ir meile turi buti. Patikekit, isgyvensit visa tai, sulauksit palaikymo is seimos ir draugu ir busit stipresnes. Tikiu, kad lengviau priimti si sprendima paciai, nei laukti kol kas nors nutiks ir tai pasibaigs be jusu sprendimo.

  5. Up parašė:

    Diana, jausmai, kupini abejonių, atsiranda ne šiaip sau, tik dažniausiai blokuojame mums nemalonius faktus ir atsisakome į juos pažvelgti racionaliai. Tavo aprašyti santykiai nėra normalūs, kadangi juose nėra harmonijos. Neretai nenoras paleisti žmogų žingsniuoja šalia vienatvės baimės. Bet negi geriau bet kaip, nei likti vienai? Sutinku, nei „bet kaip”, nei „likti vienai” nėra viliojančios perspektyvos. Ką gi daryti, Diana? Vienareikšmiško atsakymo nėra. Tačiau iš vyriškos pozicijos galiu teigti, kad vaikino akivaizdžiai netenkina dabartinė TU. Tokie santykiai jam patogūs, nes turi su kuo praleisti laiką, numalšinti lytinę aistrą, tačiau nėra tikras, ar myli tave, mat esi „kitokia”, nei pažinties pradžioj. Linkiu blaivaus proto, stiprybės, ir atmink, kad kuo stipriau laikysi žmogų prie savęs prievarta, tuo didesnio atoveiksmio sulauksi (tikėtina negatyvaus). Elementari užduotis vaikinui: bent trys priežastys, kodėl jūsų santykiai turėtų tęstis; bent trys vizijos jūsų bendros ateities. Lai pasuka galvą, nes priešingu atveju – prieš vėją nepapūsi…

  6. Mergina parašė:

    Laisko autorei siulau paskaityt knyga „Kodel vyrai myli kales” ir „Kodel vyrai veda kales” taip pat „moteris visada teisi” (Schneider)

  7. Danas, 35 parašė:

    mielos moterys, guosdamos vieną kitą nieko nepakeisite, galbūt paguosite tą akimirką, bet nepakeisite kitų žmonių santykių.
    nedarniuose, neharmoninguose santykiuose yra tik dvi išeitys, keisti save arba nutraukti santykius. nieko nedarant santykiai negerėja. internete apstu informacijos apie mokomuosius, pažintinius seminarus, patalpinta idomių vebinarų, naudingų straipsnių, įvairios literatūros ir mokomosios medžiagos apie santykius, emocijas. norint kokybiškesnių, harmoningų, idealių santykių, reikia pradėti keistis pačiam, plėsti savo požiūrį, pažinti save (savo vidinį vaiką), žinoti vyrų, moterų, vaikų psichologiją (būtent tai padeda labiau suprasti kitą asmenį).
    sėkmės tobulėjant ir kuriant kokybiškus, darnius, harmoningus, idealius ir „tobulus” santykius.
    pagarbiai

  8. skaitytoja parašė:

    Viskas tinka ir man…
    Santykiai tęsiasi 3 metus. Atrodo nesuprantu, kaip taip galėjo nutikti, nors gal ir pati kalta dėl to… Pradžia draugystės buvo ideali, tuomet ejo bendras laisvalaikis, gyvenimas kartu, sunkumų išbandymai, piršlybos. Po to jis viena dieną pareiškė, kad manęs nemyli, nelabai žino, ką reiškia tas jausmas. Buvo sunku klausyt, bet galvojom, kad čia kažkoks įsikalbėjimas ar kas. Po 2 metų draugystės, įvyko išsiskyrimas su pasakymu nemyliu tavęs. Tuomet galvojau, kad žmogui tikrai blogai, nes neturėjo nei draugų, nei jausmų bet kam, net mamai. Nusiunčiau pas psichologą, pradėjo po truputį pažinti pasaulį, susirado draugų, su jais bandė naikint tuštumos jausmą, matyt, bet tuo pačiu su manimi visad palaikė ryšius, leisdavo laiką, kol vieną protrūkio akimirką pasakė, kad būnam kartu, mes sutverti vienas kitam. Praėjus dar keturiems mėnesiams, mano kantrybė seko, nes žmogus susikoncentravo vien į save, o aš stengdavaus jam padėt. Kol galiausiai pasakiau, kad jis tikrai manęs nemyli, nes nėra nei vieno poelgio, kad atrodytų mylėtų, rūpintųsi ar pan. Jis taip ir pasakė, tikriausiai taip ir yra, nes nesupranta savęs, nežino, ką reiškia mylėt (nors patyręs SAKĖ tą jausmą gal prieš 10 metų). Dabar kažkoks blokas, nelabai žino, kaip galima kažkam kažką jausti. Išsiplėtimui ribų daug, tokių,kad pergyveno žmogus depresiją po grįžinimo iš užsienio į Lietuvą, ta kaita, mano tėvų reikalavimai tarsi būt tobuliems, kuriuos pats įsikalbėjo, draugų neturėjimas, aš tarsi buvau ramstis. Bet skaitant visas mintis čia, suprantu, kad tikrai jau viskas, nepradės jis staiga mylėt, kad ir koks mūsų smagus laisvalaikis, intelektualus pokalbiai ar pagarba vienas kitam. Jam laisvės troškimas ir koncentracija į save yra svarbiausia. Dėl manęs nieko:] Reikia laiko man tai suvokt, nes širdis sako, kaip galima būt su žmogum 3 metus, pirštis jam, jeigu jo nemyli.;]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *