Vaikų ir paauglių depresija

vaikai

Vaikų ir paauglių depresija tyrėjus pradėjo dominti ne taip jau seniai, mat, ilgą laiką buvo manoma, kad depresija yra tik suaugusiųjų liga. Šiuo metu nebeabejojama, kad ne tik suaugę, bet ir paaugliai, vaikai ir netgi kūdikiai gali išgyventi depresines būsenas. Tiesa, depresijos simptomai ankstyvame amžiuje nors ir yra iš pirmo žvilgsnio panašūs į suaugusiųjų, visgi neretai skiriasi ir kiekybiškai, ir kokybiškai, nes subjektyviai suvokiami depresijos simptomai iš dalies priklauso nuo asmens fiziologinio, socialinio ir pažintinio išsivystymo.

Tyrimai rodo, kad vaikystėje ir paauglystėje vyraujanti depresija dažnai išreiškiama ne subjektyviu kentėjimu, o labiau orientuota į išorę, pvz., vaikas būna irzlus ir piktas, o ne prislėgtai liūdnas. Depresijos simptomai paauglystėje taip pat gali būti maskuojami agresyviu elgesiu, dirglumu, bėgimu iš namų, mokyklos nelankymu. Depresyvūs vaikai ir paaugliai patiria elgesio problemų mokykloje, daro nemažai atsitiktinių klaidų, jie greitai pavargsta ir dėl šios priežasties nebegali baigti jiems skiriamų užduočių. Skirtingų autorių duomenimis, paauglių, pasižyminčių depresijos simptomais, mokymosi pasiekimai yra ženkliai prastesni nei jų bendraamžių, kurių nekamuoja depresinės būsenos. Paauglystės depresijoje itin pastebimas ir socialinis atsiribojimas. Paaugliui neteikia malonumo nei dalyvavimas renginiuose, nei bendravimas su draugais, su kuriais anksčiau jis puikiai sutardavo.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų depresija dažnai reiškiasi nerimu, įvairiais somatiniais skundais, nenoru valgyti, miego problemomis. Pastarieji sunkumai dažnai kamuoja ir depresyvius paauglius. Tokiais atvejais jiems gali būti būdinga ankstyvoji (ilgai vakare negali užmigti), intervalinė (naktį dažnai pabunda) ar vėlyvoji nemiga (anksti pabunda ir nebegali užmigti). Taip pat greta to dažnai skundžiamasi galvos, pilvo, raumenų skausmais, suprastėjusiu regėjimu, virškinimo problemomis.

Tyrimais įrodyta, kad paauglystėje, kaip ir suaugystėje, depresinę nuotaiką ir bejėgiškumo jausmus neretai lydi suicidinės mintys, suicidiniai planai ir net suicidiniai bandymai. Įvairūs autoriai nurodo, kad suicidiniai bandymai beveik 10 kartų dažnesni tarp paauglių, kuriems būdinga depresinė simptomatika. Tai dar viena priežastis, kodėl tėvai, turintys šeimoje paauglių, turėtų būti budrūs ir pastebėjus kad ir menkiausią elgesio ar emocijų užsitęsusį pokytį, ieškoti jį sukėlusių priežasčių ir pasiūlyti pagalbą.

Paskutiniuoju laiku mokslininkai identifikavo nemažai rizikos veiksnių, kurie, kaip manoma, susiję su depresijos simptomų atsiradimu ankstyvame amžiuje. Šiuo metu žinoma, kad depresijos simptomai vaikystėje ir paauglystėje turi tiek tiesioginį, tiek netiesioginį ryšį su šeima ir mokykla. Pastebėtos sąsajos ir tarp depresijos simptomų bei asmenybės bruožų, stresinių gyvenimo įvykių. Biologinės krypties tyrėjai jau anksčiau yra įrodę genetinį polinkį sirgti depresija: depresijos pasireiškimo tikimybė tuo didesnė, kuo artimesni giminystės ryšiai sieja paauglį su giminaičiu, sergančiu depresija.

Nepaisant to, kad dauguma iki šiol atliktų tyrimų autorių pripažįsta, kad vaikų ir paauglių depresijos simptomams atsirasti nėra vienos pagrindinės priežasties, turėtume nuolat jautriai reaguoti į vaikų ir paauglių patiriamus emocinius sunkumus, kurie nebūtinai yra išsakomi žodžiais.

Klinikinė psichologė Milda Lukašonokienė | psichologokabinetas.lt | facebook’e

Foto: Pixabay

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *