Visos dienos mokykla: ko iš jos tikėtis?

Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva 40 šalies bendrojo lavinimo mokyklų jau nuo rugsėjo siūlys visos dienos ugdymą mokiniams. Tai reiškia, kad ankstų rytą atėję į mokyklą, joje vaikai galės pasilikti iki vėlyvo vakaro. Ar nepavargs mokiniai, mokytojai ir kitas mokyklos personalas? Ir ar nebus visiems nuobodu toje pačioje erdvėje visa dieną? Į šiuos ir kitus nuogąstavimus atsako privačios mokyklos „Šiaurės licėjus“, veikiančios Vilniuje ir Kaune, atstovė Lina Kilčiauskaitė, jau trejus metus besirūpinanti visos dienos ugdymo kokybe šioje mokykloje.

Kol valstybinėse mokyklose visos dienos ugdymas dar yra apipintas mitais ir teorijomis, privačios mokyklos šį ugdymo modelį taiko jau senokai. „Šiaurės licėjus“, kaip visos dienos mokykla veikianti trejus metus, jau gali skaičiuoti tokio modelio pliusus ir minusus.

„Tai, kad nuo šių metų rugsėjo atidarome mokyklą ir Kaune, kurioje remsimės tais pačiais principais, įrodo, kad pliusų visgi daugiau nei minusų , – sako Kauno „Šiaurės licėjaus“ vadovė Lina Kilčiauskaitė.

Pagrindiniai visos dienos ugdymo modelio privalumai:

Kokybiškas laikas šeimai. Tėvai kartais jaučiasi pavėžėjimo iš būrelio į būrelį paslaugą suteikiantys vairuotojai, ir visą dieną veikianti mokykla gali padėti iš šio nemalonumo išsivaduoti. Tai ypač aktualu pradinukų, kurie patys dar negali saugiai keliauti viešuoju transportu, tėvams. Po ugdymo veiklų lankydamas būrelius toje pačioje vietoje, turėdamas laiko kartu su draugais ir mokytoju parengti namų darbus, vakare laiką vaikas skiria žaidimams, šeimai. Tad, nors pagal valandų skaičių vaikas namuose praleidžia mažiau laiko, tačiau jis yra kokybiškesnis, skirtas prasmingiems pokalbiams, maloniai veiklai, o ne pasiruošimui kitai dienai.

Namų darbus vaikai tikrai atlieka patys. Kad ir kiek būtų kalbama apie tai, kad namų darbai – išskirtinai vaiko pareiga, po sunkios dienos lengva nusileisti pavargusiam vaikui ir „padėti“ jam paruošti namų darbus. Visos dienos mokykloje namų darbai lieka mokyklos ribose, ir vaikas nuo pirmųjų dienų mokosi savarankiškumo, problemų sprendimo. Šie įgūdžiai ypač svarbūs pradinukams.

Veiklų organizavimo laisvė. Šiuolaikiniams vaikams ne visuomet tinkamas tradicinis mokyklos formatas, kai keturiasdešimt penkių minučių intervalai kviečia į vis kitas veiklas. Visos dienos mokykloje mokytojas gali laisviau paskirstyti dieną, atsižvelgdamas į mokinių nuotaiką ir dėmesingumą kaitalioti veiklas bei jas lengviau integruoti. Pavyzdžiui, po sunkių protinių užduočių vaikai gali išsidūkti lauke, o vėl prie protinės veiklos sugrįžti kiek vėliau. Matematines užduotis gali pakeisti dailės ar pasaulio pažinimo veiklos, o lietuvių kalba ar etika natūraliai į jas įsilieti. Neskambant įkyriam skambučiui ir turit daugiau laiko bei laisvės, gerėja mokinių motyvacija ir pasiekimai!

Daugiau individualaus dėmesio. Ilgesnė diena – daugiau galimybių. Kai vaiką, jo asmenybę, poreikius pažįsta ne tik jo klasės mokytojas, bet ir visa mokyklos bendruomenė, lengviau suteikti tai, kas jam šiuo metu (ir ateityje) svarbiausia. Jei vaikui reikia pagalbos, jis turi pakankamai laiko apsilankyti pas mokykloje esantį psichologą ar logopedą. Taip bendromis jėgomis mokyklos bendruomenė padeda vaikui atsikleisti savo stipriąsias puses, puoselėti gabumus ir suteikti pagalbos ten, kur jam sekasi silpniau.

Tėvai – bendruomenės dalis. Nereikėtų nerimauti, kad tėvams visos dienos mokykloje nebėra vietos. Tam, kad visos dienos ugdymas būtų kokybiškas, mokykla į pagalbą pasitelkia savanorius, socialinius partnerius. Todėl tėvai, jų iniciatyvos yra itin laukiamos. Galite papasakoti apie savo darbą? O gal netgi pasikviesti klasę į darbovietę? Vesti teatro, dailės, programavimo būrelį? Svarbiausia – išdrįsti pasiūlyti, pasidalinti mintimis, mokykla tikrai atsilieps ir padės kilusią mintį įgyvendinti.

O kokie visos dienos ugdymo minusai?

Kauno „Šiaurės licėjaus“ vadovė neslepia, kad yra ir visos dienos ugdymo minusų, kurie, ypač jei problemos nesprendžiamos laiku, gali apkartinti ir mokinių, ir mokytojų, ir visos bendruomenės gyvenimą, pasėti nusivylimą pačiu ugdymo modeliu.

Ar tinka išskirtiniams talentams? Visą dieną veikiančioje mokykloje galima tikėtis būrelių, lavinančių bendruosius gebėjimus: tai gali būti šokis, muzika, teatras, kita. Tačiau kai kurie tėvai tikisi, kad bus puoselėjami išskirtiniai talentai – tokie pat, kokie ugdomi specializuotuose baleto, šokio, muzikos būreliuose, į kuriuos vyksta griežtos atrankos, ir į kuriuos vaikai važiuoja net iš kitų miestų. „Vis dėlto, bendrojo lavinimo mokyklos tikslas yra išauginti visapusišką asmenybę. Žinoma, pastebime talentus ir rekomenduojame tėvams atsižvelgti į vaiko gabumus. Tačiau išskirtinių talentų auginimas – specializuotų mokyklų atsakomybė“, – sako L. Kilčiauskaitė.

Būtina apgalvoti erdves. Visos dienos mokykla – tai vieta, kur mokinys gali praleisti net 11 valandų per dieną. Pavyzdžiui, „Šiaurės licėjus“ dirba nuo 7.30 iki 18.30. Todėl labai svarbu, kad vaikas turėtų progų pabūti vienas, su savimi, pailsėti nuo šurmulio. Kita vertus, jam reikia išsidūkti, pabūti gryname ore. Todėl labai svarbi yra ir mokyklos aplinka, infrastruktūra. Vaikams patogus kiemelis, tyliųjų zonų įkūrimas – svarbi visos dienos mokyklos infrastruktūros dalis.

Reikia pasiryžti įsileisti partnerius ir tėvus. Švietimo ir mokslo ministerijai užsiminus apie visos dienos ugdymą, pasigirdo daug nerimo iš mokytojų, kad padidės krūvis, ir iš dalies jie yra teisūs. Todėl būtina leisti į mokyklos bendruomenę darniai įsilieti tėvų iniciatyvoms, savanoriams, socialiniams partneriams, praktikantams, kurie ne tik padeda organizuoti veiklas, bet ir įneša naujų idėjų bei įvairovės taip reikalingos vaikų ugdymo procese.