Vyrai turėtų žinoti – įskaudinta moteris gali būti labai žiauri
Stellamatilda / Pixabay
Klausimas: Net nežinau nuo ko pradėti. Esu toks žmogus, kuris daug visko matęs ir pergyvenęs. Todėl, galbūt, niekada niekuo nepasitikiu. Esmė yra apie mano draugę, su kuria gyvename 10 metų. Tik dabar pradėjau ja nepasitikėti, nes yra tam pagrindo. Nuvažiavom pas tėvą į vestuves, ten draugė susipažino su vyru, kuris skyrėsi su savo žmona. Mano draugė jam pasakė, jeigu nebūtų manęs, tai jis būtų jos vienos nakties nuotykis. Kaip man jaustis, girdint tai?
Po vestuvių draugė pasisiūlė jam padėti išsiskirti su jo žmona (mano draugė dirba skyrybų centre). Pradėjo bendrauti apie jo problemas skyrybų klausimais. Bet paskui pradėjo ir apie savo gyvenimą pasakoti. Ir pasakė, kad jį sapnavo, kad jie mylėjosi ir jam tai parašė. Kam reikėjo jam rašyt, juk galima buvo nesakyti? Nebežinau, kaip man elgtis. Gaila tų 10 metų. Tomas
Atsakymas: Sveikas, Tomai. Suprantu, koks jautiesi įskaudintas, pažemintas ir nusivylęs, ypač, kai tau taip sunku pasitikėti kitais, ir kaip rašai, visus dešimt metų priežasties abejoti pasirinktu žmogumi nebuvo. Visgi tas nepasitikėjimas ir galėjo kišti koją. Stiprus nepasitikėjimas kitais arba kitaip tariant, nuolatinis nesaugumo jausmas, lyg šiandieninių orų drėgmė persmelkia iki kaulų smegenų, iki pačios mūsų esybės gelmės, ir net akimirksniui neleidžia išjungti budrumo.
Labai tikėtina, kad nuolat jaučiamą nepasitikėjimą bei nesaugumą, net pats to nenorėdamas (nesąmoningai), perkėlei ir į santykius su drauge – galbūt per tuos dešimt metų taip jos ir neprisileidai, neatsidavei iki galo, žvelgei į jūsų santykius su atsarga, netikrumu.
Tikrai jokiam vyrui nebūtų malonu girdėti, kad jo draugė svajoja permiegoti su kitu, kaip naktimis apie tai sapnuoja ir dar visiškai atvirai jam apie tai sako. Tu nerašai, kaip apie viską sužinojai, tik kad girdėjai jų pokalbį apie vienos nakties nuotykį.
Štai čia ir kyla labai svarbus klausimas: kodėl ji tai sako tau girdint, vietoje to, kad imtų ir slapčia įgyvendintų savo fantaziją?
Akivaizdu, kad ji norėjo, kad tu apie tai žinotum ir dar su visomis smulkmenomis, tarsi sąmoningai bandytų tave įžeisti, pažeminti ir įgelti į pačią skaudžiausią vietą. Toks atviras kalbėjimas apie savo geidulius kitam vyrui, gali būti įskaudintos, stipriai įpykusios moters šauksmas arba kerštas, siekiant nubausti ir priversti tave kankintis, ką jai tikrai pavyko padaryti.
Taigi, toks jos elgesys labiau primena iššūkį ar demonstratyvų veiksmą, tikintis išprovokuoti tavo reakciją nei ketinimą iš tikrųjų taip pasielgti. Jei moteris tikrai labai norėtų užmegzti romaną su tuo vyru, vargu ar būtų tau sakiusi, nebent tu gyventum su psichopate, kuri nejaučia jokių skrupulų ir atvirai iš tavęs šaiposi ir niekina…
Kodėl ji taip pyksta ir už ką baudžia, tik tu vienas ir gali žinoti. Priemonės ir būdai tikrai drastiški, tačiau kartais įskaudinta moteris tampa labai žiauri.
Yra moterų, atkreipiančių vyro dėmesį į joms svarbius dalykus tiesiogiai, pavyzdžiui: „Žinai, man mūsų santykiuose netinka tas ir anas, pasikalbėkime apie tai.“
Yra darančių tai užuominomis: „Kaip būtų puiku, jeigu būtų tas ir anas.“ Arba: „O mano draugės šeimoje jie daro šitaip.“ Gali būti, kad tokių bandymų buvo ne vienas, tačiau jie buvo neišgirsti, o tuomet draugė pasirinko būdą, kuris garantuotai priverstų atkreipti tavo dėmesį ir pažadintų iš santykių rutinos.
Galiausiai, įmanoma versija, kad tavo draugė seniai nori su tavimi išsiskirti, tačiau pati bijo imtis iniciatyvos ir taip elgiasi tikėdamasi, kad vieną dieną tavo kantrybė trūks ir pats ją paliksi, taip likdamas atsakingas už santykių nutraukimą. Tačiau visa tai – tik spėlionės.
Jei skaitai mano atsakymus, turbūt žinai, – kaip tau elgtis, patarti negaliu. Turėtum pats nuspręsti, ko nori (ar nebenori) iš dabartinių santykių. Akivaizdu, kad taip kaip lyg šiol būti nebegali: kažkas iš esmės jūsų santykiuose turėtų pasikeisti – abu sąmoningai turėtumėte stengtis vienas kitą suprasti, atvirai išsikalbėti ir nustoti skaudinti.
Manau, nereiktų „nurašyti“ tų dešimties kartu praleistų metų, net jei neliktumėte pora. Pažvelk atgal, nejau nėra gerų, džiuginančių, šildančių prisiminimų iš kartu praleisto laiko?
Juk kažkas judu siejo tą dešimtmetį… O jei tokių akimirkų nerandi, vertėtų susimąstyti: kodėl tiek laiko buvai santykiuose, kuriais nesidžiaugei? Kas tave laikė ir kodėl?
Geriausia į kiekvieną nesėkmę žvelgti ne vien kaip į nesėkmę, bet ir į pamoką, galimybę keistis. Atsakęs į šiuos klausimus ir giliau apmąstęs visą situaciją, tikiuosi atrasi savyje kažką naujo, galbūt labiau save pažinsi, o geriau pažindamas save, gali tapti ir geresniu partneriu. Sėkmės!
Psichoterapeutė Ramune Pajuodyte-Milašienė / 15min.lt
psichoterapeutas.com | porosterapija.lt
Labai įžvalgus atsakymas, verčiantis susimąstyti.
Labai labai geras atsakymas. Tikrai – pati taip nesugalvočiau, NORS pati būtent taip ir elgiuosi.
Iš klausimo susidaro įspūdis, kad tarp partnerių susidariusi praraja – nepasitikėjimo, nuoskaudos, galbūt neišaiškintų konfliktų ir atvėsusių jausmų. Mylintis savo antrąją pusę žmogus tikrai nesvajos apie naktį su kitu asmeniu ir tikrai to nesakys garsiai, kas partnerį tikrai skaudina. Mano manymu, 10 metų draugystė turi tam įtakos. Jei santykiai būna geri, o paskui kažkas pasikeičia, partneris praranda susidomėjimą – vadinasi, reikia kažką keisti. 10 metų tiesiog draugystės gali atvėsinti abi puses, taičiau kai tiek laiko pora yra kartu – šie savtykiai verti gelbėjimo operacijos. Mes apdovanoti kalba, dėl to svarbu nelaikyti savyje mįslių, patiems neprisigalvoti priežasčių, o pasikalbėti apie esamą „krizę”, t.y. apie laiką, kai santykiams reikalingi pokyčiai. Kodėl nepaklausus draugės, kodėl ji taip elgiasi, ko jai trūksta, kas gali pakeisti jos elgesį, ar jai iš vis svarbūs santykiai ir ji nori išsaugot bei pagerinti? Galbūt ji pyksta, kad iki šiol nesate įsipareigoję vienas kitam (kalbu apie santuoką) ir ji taip pat nesijaučia saugi, dėl to savo baimes išreiškia skaudžiais veiksmais. Santykiai yra abiejų žmonių didis darbas, juos reikia visada puoselėti, keisti. Bėgant laikui žmonės keičiasi, keičiasi pomėgiai, mąstymas, o taip pat ir reikalavimai, keliami santykiams. Tai, kas partneryje tenkino kažkiek laiko staiga gali erzinti ir kelti abejones jausmais. Tačiau tai ne priežastis bėgti ir skelbti, kad „nesutapo charakteriai”, nes daug laiko jie sutapo, o staiga kažkas pasikeitė. Dėl to svarbu daug kalbėtis, išsakyti savo nuogąstavimus ir lūkesčius bei išklausyti kito žmogaus mintis. Visi mes gabūs daug prisigalvoti, tačiau tiesą išgirsime tik nuoširdaus pokalbio metu. P.S. Pokalbis turi būti be kaltinimų vienas kitam. Yra skirtumas tarp frazių „Tu išvis nieko nedarai dėl manęs!” ir „Man labai tavęs trūksta ir man skaudu, kad per mažai laiko praleidžiame kartu”.
Linkiu sėkmės bei stiprybės kovojant dėl santykių, kuriuos statėte net 10 metų :)