fbpx

Žmogus. Gėris ir blogis
0 (0)

geris-blogis

Straipsnyje „žmogus, instinktas emocijos ir protas” mes logiškai mąstydami išsiaiškinome, kad žmogus nuo gyvūno skiriasi tuo, kad gali filosuofuoti, (abstrakčiai mąstyti) nes gyvūnai greičiausiai to nesugeba arba neturi būtinumo. Taip pat išsiaiškinome, kad protingas žmogus – tai žmogus, kuris mąstydamas suvokia apie jį supančio pasaulio gėrį ir blogį.

Pasamprotaukime kas yra gėris bei blogis.

Pats pagrindinis mąstymo ir filosofijos kaip mokslo tikslas turėtu būti gėrio ir blogio suvokimas. Kasdien, visur ir nuolat mes bandome atsakyti į klausimą, kas yra gerai, o kas blogai.

Kadangi tai filosofinės (abstrakčios) sąvokos, jos neturi konkretaus apibrėžimo ir kiekvienas jas supranta savaip. Tai, kas vienam blogai, kitam gerai ir atvirkščiai.

Pamėginkime suvokti ir atsakyti, kas yra gėris, paimdami, kaip matematikoje ribas nuo begalybės iki nulio, taip logiškai mąstydami ribose nuo absoliutaus iki minimalaus gėrio.

Analizuodami, mes pamatysime kad yra trys gėrio pakopos, aukščiausia – absoliutus gėris, vidurinė – sąlyginis gėris ir žemiausia – sutartinis gėris.

Absoliutus gėris – sunkiai suvokiamas ir apibūdinamas. Įsivaizduokime, kad mes savo gyvenime esame absoliučiai geri. Tada negalime nieko valgyti, nes bet koks maisto vartojimas yra augmenijos ir gyvūnijos naikinimas ir žudymas. Mes negalime niekur judėti, nes judėdami galime ką nors nužudyti, juo labiau jeigu važiuosim automobiliu ar kitu transportu, ir t.t. Šis pasaulis nesukurtas vadovaujantis absoliučiu gėriu, todėl mūsų planetoje absoliutus gėris neegzistuoja.

Sekanti pakopa nuo absoliutaus iki minimalaus būtų sąlyginis gėris. Sąlyginis gėris yra toks gėris, kai nuo to paties veiksmo, aplinkybių ar kitų reiškinių vienam žmogui gerai, o kitam blogai. Tikriausiai nieko tiek daug aplink mus nėra, kaip sąlyginio gėrio. Visa laiką per radiją, televiziją, laikraščiuose girdime ir skaitome, kad vieniems norisi taip, kitiems taip netinka, arba norisi dar kitaip ir taip be galo, todėl kad visas gėris, visas teisingumas, visa laisvė, tik sąlyginiai dalykai. Jeigu kažkokia situacija vienus tenkina, tai būtinai atsiras kiti, kurių tai netenkina.

Minimalus gėris, tai pats didžiausias gėris, kuriuo gali naudotis žmonės. Toks minimalus gėris būtų – sutartinis gėris, kai žmonės susitaria, kaip elgsis gatvėje, kaip, elgsis namie kaip turi būti vadovaujama valstybei.

Kad gėris, o tiksliau sutartinis gėris egzistuotų valstybėje, turi būti protingi žmonės, jeigu visuomenė, tauta, žmonės mažai domisi, tada jie negali žinoti, kaip atrodo valstybė kurioje dominuoja gėris, tada nežino, kaip atrodo gera valdžia ir kaip ji turi vadovauti valstybei, o jeigu nežino, kokia yra gera ir protinga valdžia, tai ir negali jos geros išsirinkti. Užburtas ratas iš kurio sunku ištrūkti.

Pasaulyje egzistuoja fizikiniai, cheminiai dėsniai ir reiškiniai, o gėrio, kaip reiškinio, pasaulyje nėra. Gėris, blogis, teisingumas, laisve, visa tai, bereikšmiai žodžiai, juos, kaip sąvokas evoliucijos eigoje mąstydami ir tobulėdami susikūrė žmonės, jie reikalingi tik žmonėms ir tik nuo žmonių priklauso kur ir kaip tie žodžiai bus panaudoti, tik nuo žmonių priklauso kokio gerumo pasaulį jie susikurs, nes visur kitur mūsų planetoje, tarp gyvūnų ir augalų egzistuoja kiti dėsniai ir kitos sąvokos.

Žmogus turi teisę ir galimybę rinktis – vadovautis instinktu ir būti gyvuliu, ar vadovautis protu ir būti žmogumi.
Gėris – nepasiekiama ir sąlyginė sąvoka – vienintelis gėris kuriuo gali vadovautis žmonės, tai sutartinis gėris, kai žmones susitaria kas yra gerai, o kas blogai, bet kurdami sutartinį gėrį, žmonės mintimis turėtų orientuotis į absoliutų gėrį, ar bent jau į sąvoką „nedaryk kitam to ko, ko pats nenorėtum, kad tau darytų“.

Vytautas KRIŠČIŪNAS
Šaltinis: ve.lt

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.