Vaiko pyktis/agresija. Kaip reaguoti tėvams?
Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tėvai atveda vaikus nuo 2 iki 10 metų pas psichologą, yra vaikų pyktis. Dažnai tėvai teigia, kad jų vaikas patiria pykčio priepuolius, būna agresyvus su kitais vaikais ar tėvais. Tėvams dažnai dėl to būna neramu, jie nežino kaip reaguoti į vaiko pyktį ar agresiją, kiek leisti vaikui reikšti savo emocijas, o kada jau drausminti.
Normalu, kad vaikas vieną ar kelis kartus parkris parduotuvėje, kai nenupirksite norimo žaislo, pasiginčys dėl nepatinančių rūbų ar ,,neskanaus“ maisto. Tai rodo, kad vaikas vystosi tinkama linkme, didėja jo sugebėjimas mąstyti, reikšti nuomonę. Nenormalu būna tada, kai suaugęs žmogus pradeda pildyti visus vaiko norus, kad tik šis neverktų, nerėktų, neisterikuotų.
Vaikai fiziškai agresyviausi būna 2-4 metų amžiaus. Nuo 5 metų vaikų fizinė agresija pereina į žodinę agresiją, t.y. supykęs vaikas jau pajėgia savo pykti išreikšti verbaliai, pvz.: nebespiria, nekando, o sako: ,,Aš tavęs nemyliu, nedraugausiu, galvą nupjausiu“. Tokia vaiko emocijų išraiška parodo, kad jo raida eina tinkama linkme. Sunerimti reikia tada, jei vaikas savo agresija nukreipia į save (pvz.: raunasi plaukus, tranko galvą į sieną), jei vaiko fizinė agresija tęsiasi ir sulaukus penkerių metų, jei vaikas kankina gyvūnus ir jei vaikas piktas būna didžiąją dienos dalį be paaiškinamos priežastis.
Pirmiausia, ką reikėtų atsiminti, kad pyktis yra normali emocija, pykti yra nei gerai nei blogai. Tik svarbu, kad pyktis būtų išreiškiamas socialiai priimtinais būdais. Vaiko užslopintas pyktis gali būti daug pavojingesnis ir atnešti daugiau žalos vaiko sveikatai. Taigi vaikams reikia leisti pykti ir mokinti tą pykti išlieti tinkamais būdais.
Keli patarimai, kaip mokinti vaikus pykčio valdymo:
1. Patys supykę išlikite kiek įmanoma ramesni, t.y. kai pykstate nerėkite ant vaikų, nes jie savo pykčio metu nukopijuos Jūsų elgesį ir supykę rėks.
2. Mokykite žodžiais išreikšti savo emocijas, sakykite: ,,Man atrodo tu pyksti, ar aš teisi? Tu supykai nes…? Tau nepatinka, kai…“.
3. Mokykite, ką daryti kai vaikas pyksta, sakykite: ,,Tu gali pykti, bet negali mušti draugo. Kai supyksti gali suspausti tvirtai kumščius ir palaikyti arba gali supykęs patrepsėti, nupiešti ir suplėšyti savo pyktį…“.
4. Ignoruokite vaiko pykčio priepuolį ar isteriją. Ši taktika yra daug veiksmingesnė nei ginčytis su vaiku, kai jis yra piktas. Pamokymai turi būti sakomi tada, kai vaikas yra ramus.
Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė | psichologijoscentras.lt
O kaip reaguoti, kai tas pyktis yra nukreipiamas i pusantru metu vyresne sese? Ir tai prasidejo tikrai anksciau nei 2 metu (dabar yra 2.4 metu). Manyciau dar net metuku nebuvo.. Kartais eina nukalbinti, prajuokinti, priversti pamirsti, pagauti, neleisti vytis, kad suduotu. O kai uzsispiria tai vejasi sese po visus namus, arba kol pasiekia savo, arba kolkas sustabdo. Daznai sese isprovokuoja toki elgesi, labai daznai pykcio priezastis buna ir kazkas kitas.
Pakalbėkime su provokatorium, išaiškinkite, kad ir jis/ji atsakingi už tokį elgesį. Gi neiname bičių avilyje erzinti….