Mamos kišimasis į asmeninį gyvenimą

0 (0)

© Joerg Steffens/Corbis

Klausimas: Sveiki. Susidūriau su man, kaip dar jaunai merginai, itin sudėtinga situacija. Mano mama yra labai griežta ir valdinga. Anksčiau to nepastebėjau, nes atrodė, kad viskas, ką ji daro yra teisinga. Ją myliu labai stipriai ir nenoriu, kad mūsų santykiai nutrūktų, kadangi esu prisirišusi prie šio žmogaus. Bėda yra tame, kad ji tiesiog manęs nesupranta, ar negirdi, ar tiesiog nenori net gilintis į problemos esmę.

Viskas prasidėjo visai neseniai. Pastebėjau jos klaidas auklėjant mano mažąjį broliuką, tačiau į šį auklėjimą aš nesikišu, nes nenoriu pyktis. Mano pastebėjimais, ji niekada neklauso kitų nuomonės, o laikosi tik savo.

Einant prie problemos – susiradau vaikiną. Vasarą dirbau gyvenau ir kitame mieste kartu su savo draugu. Nors mama nelabai buvo tuo patenkinta, tačiau nesipriešino ir netgi parėmė piniginiais reikalais. Kadangi su vaikinu esame iš skirtingų miestų, kuriuos skiria vos 120 km, todėl galime susitikti tik savaitgaliais ar laisvomis dienomis, jei tai leidžia mūsų santaupos. Draugas dirba ir studijuoja, o aš esu abiturientė, todėl dar šiais metais privalau gyventi su tėvais savo gimtąjame mieste, o kitais metais planuoju studijuoti ir pradėti savarankišką gyvenimą.

Viskas būtų buvę kaip ir gerai, tačiau mama užtiko nuotraukas, kurių aš samoningai neslėpiau, nes jos man neatrodė vulgarios (aš apskritai nematau nieko ten blogo, nes nesu nei nuoga, nei daranti kažką blogo) tačiau mamai pasirodė kitaip. Šiuo metu dar vis esu priklausoma nuo jos, nors ir pilnametystės ne vakar sulaukusi.

Ji teigia, kad augino mane dorą ir kultūringą asmenybė, o ne vulgarią ir visiškai savęs negerbiančią merginą (žodžius labai sušvelninau šiame tekste). Ji griežtai liepė baigti šį pusmetį savo mieste ir kitą pusmetį išsikraustyti gyvent, kur noriu – pas draugą, ar kur kitur.

Suprantu, kad žodžius lydi pyktis, todėl į juos didelio dėmesio nekreipiu, nes tarp mūsų visada buvo labai glaudūs ryšiai ir visada bendravome kaip geriausios draugės. Esu sunerimusi jos žodžiais, kad nedrįsčiau išvažiuoti pas draugą ateinančiomis dienomis (savaitgalį), nes išvažiavusi – atgal kelio nebeturėsiu. Draugą nuoširdžiai myliu ir kartu esame suplanave labai daug į ateitį, apie skyrybas nėra net minčių, tačiau mamos kišimasis į mano asmeninį gyvenimą gali atimti iš manęs šį žmogų.

Esu pakraupusi savo mamos elgesiu. Nežinau, kaip reaguoti į jos tokius žodžius, ką man toliau daryti. Kol kas turiu savų santaupų ir išvažiuoti pas draugą galiu. Jam kol kas nieko apie šią situaciją nepasakojau.
Nenoriu prarasti draugo ir pyktis ar netgi visiškai nutraukti ryšius su mama, nes šie du žmonės yra man gyvenime patys brangiausi.

Beviltiškai prašau patarimų ar kokios nors pagalbos, ką turėčiau daryti toliau ir kaip man elgtis. Su draugėmis kalbėtis nenoriu, dėl asmeniškumo išlaikymo. Su mama kalbėtis taipogi nežinau kaip. Kaip sakiau – ji laikosi savo nuomonės ir neįsivaizduoju, ką reikėtų daryti, kad ją pakeistų.

Kotryna

Atsakymas: Sveika Kotryna. Iš Tavo laiško supratau, kad esi sunerimusi dėl santykių su brangiais žmonėmis. Natūralu, kad tokia situacija kelia beviltiškumą. Tikiu, jog turi pakankamai stiprybės išspręsti nesutarimus, todėl patarimai ar nurodymai gali nukreipti klaidinga kryptimi.

„Mes negalime padaryti visko, bet galime padaryti kur kas daugiau nei paprastai darome.“- James Bugental.

Daugiausiai konfliktuojame su mums svarbiais žmonėmis. Užsitęsę konfliktai veikia atvirumą santykiuose. Panašu, kad dabartinis konfliktas su mama palietė Tavo bendravimą su draugu. Atvirumas suartina, padeda kurti nuoširdžius, pasitikėjimu grįstus santykius. Dažnai bijome atvirumo, dėl nepasitikėjimo savimi ar kitais. Pagalvok kiek esi atvira bendraudama su mama, draugu? Kokiais atvejais sunku išlikti atvirai?

Norint spręsti konfliktą reikėtų sukonkretinti nesutarimų priežastį, jų atsiradimo laiką. Kada būtent pradėjo keistis Jūsų bendravimas su mama „tarp mūsų visada buvo labai glaudūs ryšiai ir visada bendravome kaip geriausios draugės“? Kuo skiriasi dabartinis jūsų konfliktas nuo ankstesnių? Kiek įtakos pokyčiams galėjai padaryti pati?

Nėra nei gerų, nei blogų žmonių. Visi turime tiek teigiamų, tiek neigiamų savybių, kurios pasireiškia mūsų elgesyje. Mamą apibūdini, kaip griežtą, valdingą. Akcentuoji, kad šioje situacijoje mama Tavęs nesupranta, negirdi, nenori gilintis į problemos esmę, neklauso kitų nuomonės, o laikosi tik savo. Pabandyk išgryninti ką mama daro tinkamai? Kokios jos savybės Tau patinka? Kaip elgtumeisi jos vietoje?

Pabrėži, kad nežinai, kaip kalbėti su mama „ji laikosi savo nuomonės ir neįsivaizduoju, ką reikėtų daryti, kad ją pakeistų“. Svarbu suprasti, kad negalime paveikti kitų žmonių minčių. Esame atsakingi tik už savo elgesį. Pozityvus mąstymas ir emocijos veikia mūsų elgesį. Reikėtų vengti kraštutinumų, blogų scenarijų „gali atimti iš manęs ši žmogų“. Visgi panašu, kad abidvi esate orientuotos į teigiamus tikslus. Mama Tave augino dorą, kultūringą, o Tu myli mamą, nori išlaikyti santykius.

Sprendžiant konfliktus reikėtų orientuotis į sprendimo galimybes, o ne kaltųjų ieškojimą. Tik bendraujant geriau suprantame vieni kitus, todėl reikėtų neatsiriboti sienomis, o ieškoti bendro kelio.

Psichologė Ustina Fedkovič
www.psichologo-konsultacija.com
ustina@psichologo-konsultacija.com