Kaip priimti praeities klaidas ir atleisti sau?0 (0)
© Kelly Redinger/Corbis
Atleidimas sau dažnai yra sudėtingas veiksmas, nes asmuo, ant kurio pykstama, ir asmuo, kuris pyksta, yra tas pats – tai JŪS! Mes įstringame save smerkdami. Negalime savęs nukabinti nuo šio kabliuko. Galbūt mes išdavėme save, o gal tą, kurį mylime. Manome esą blogi ir negalime šito sustabdyti.
Prisiminkite save vaikystėje. Užmerkite akis ir prisiminkite, koks buvote vaikas. Kiekvienas vaikas yra tyras ir nekaltas. Jeigu jis kažką iškrečia, tai daro netyčia, su geriausiais ketinimais.
Vaikutis yra gražus, mielas. Jo geriausia, šviesiausia dalis, Aukštesnysis Aš, apkabina jį ir pakelia ant rankų, užpildo begaline meile. Leiskite sau sugerti šios meilės tiek, kiek jums to reikia.
Supraskite ir priimkite. Užmerkite akis ir prisiminkite savo poelgį, kuriuo nesididžiuojate. Savo Aukšteniojo Aš akimis pažvelkite į tą asmenį, kuriam negalite atleisti – į save. Paklauskite savęs: „Kas paskatino mane šiam netikusiam poelgiui? Ar tai kilo iš gilios žaizdos? Ar iš mano vienatvės? Prislėgtumo būsenos? Nevilties? Dėl kokios priežasties aš taip pasielgiau?“
Įvardinkite sau tą priežastį. Jei negalite rasti vienos pagrindinės priežasties, įvardinkite tą, kuri šiandien jums atrodo tikra. VISADA YRA PRIEŽASTIS TAM, KĄ MES DAROME.
Pamilkite ir išlaisvinkite save. Atverkite savo širdį, raskite savo „blogąją“ dalį ir apkabinkite ją. Įsivaizduokite, kaip iš jūsų širdies sklindanti meilė nuprausia šią dalį, net jeigu ji priešinasi.
Likite su ja ir toliau prauskite savo meile, kalbėkite jai: „Tu padarei klaidą, bet aš žinau, kad savo gelmėje esi gera/as. Klaidas galima ištaisyti. Meilė parodys, kaip tai padaryti. Dovanoju tau laisvę. Gali pradėti iš naujo“.
Tegul meilė skverbiasi ten, kur jūs negalite sau atleisti. Tegul ji prausia jus. Jei leisite, ji pakeis jumyse viską. Savo vidinėje erdvėje pamatysite vykstančius pokyčius. Leiskite palengvėjimui užlieti jus.
Darykite tai kasdien, kol pradėsite jaustis kitaip.
Dalinkitės savo meile su kitais. Jei įmanoma, ištaisykite klaidas, kurios įskaudino kitus žmones. Tai viskas, ką turite atlikti. Jei būsite nuoširdūs, jie tai pajus ir atleis. Nuolatinė atgaila nėra būtina. Visi esame žmonės. Visi klystame. Tiesa tokia – nėra tokių klaidų, dėl kurių visas pasaulis jus atstumtų. Viskas gali būti atleista.
Gilus ir nuoširdus atleidimas sau yra dvasinio augimo pagrindas. Kol šis darbas nebus atliktas, mes negalime tikėtis sveikų santykių su kitais. Visata neklysta. Kiekviena akimirka suteikia puikią galimybę mums augti dvasiškai. Meilė sau yra to augimo pradžia.
Pagal: http://thespiritscience.net/2015/11/16/4-steps-to-accepting-your-past-mistakes-and-forgiving-yourself/
Parengė psichologė Monika Pranauskienė
Tel.nr.: +370 670 034 22
www.facebook.com/psich.konsultavimas